2019 m. spalio 21 d., pirmadienis

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. (8 385) 37173, faks. (8 385) 37172, el.p. info@zarasai.lt
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.
Versija neįgaliesiems
Informacija
Naujiena
zrs

TELESKOPAS: Išskrendantiems su gandrais

Austėja SNARSKYTĖ
 Austėja SNARSKYTĖ, apdovanota už tradicinės kultūros puoselėjimą, sako, jog etnokultūra yra jos gyvenimo dalis. Meilė liaudies dainai, papročiams – tiesiog tai jai labai brangu, ji tuo gyvenanti. Austėja prisipažįsta, jog tikėjosi gauti apdovanojimą už puikų mokymąsi, bet nesitikėjo, jog jos nuopelnai bus pakylėti iki nominacijų. „Smagu, jog mane pastebėjo kaip etnokultūros mylėtoją ir puoselėtoją“, – džiaugėsi mergina. Austėja taip pat mėgsta poeziją, ne tik dalyvauja bei puikiai pasirodo skaitovų konkursuose, bet ir pati kuria puikias, gilias eiles. Pasak jos, tai „maloniai sunkus darbas, kuris padeda suprasti ir analizuoti save, atskleisti sau tokį save, koks esi“, nes, kaip yra sakiusi merginos lietuvių kalbos mokytoja Rūta Denafaitė, poezija negali meluoti... Be viso to, Austėja mėgsta tapyti, skaityti knygas, dievina gyvūnus, mėgsta leisti laiką gamtoje (žygiai, pasiplaukiojimai valtimi, uogų rinkimas, šokinėjimas per balas), diskutuoti protingais klausimais. Paklausta apie ateitį mergina sako neketinanti atsisakyti nė vieno savo pomėgio, nesvarbu, kokia būtų jos ateities profesija. Tai visada liks jos ir su ja.
Tomas JUODAGALVIS, apdovanotas už labai gerą mokymąsi, sėkmingą dalyvavimą olimpiadose, meninėje, kūrybinėje ir sportinėje veikloje, prasitarė, jog gauti nors kokią padėką jis tikėjęsis, tačiau nominacijos – tikrai ne. Labai geras jausmas užliejęs širdį.
Kaip gi vaikinui sekėsi visur suspėti, viską suderinti? „Kad daug derinti nė nereikėjo... Manau, jeigu nenori, tai laiko niekada neturėsi, tačiau jei yra noras, tai ir laiko visada atrasi:  ir mokslui, ir sportui ar kitai veiklai“, – sakė Tomas. O sportuoti, ypač žaisti krepšinį, vaikinas labai mėgsta, kaip ir būti gamtoje, grybauti, žvejoti, važinėtis dviračiu, vasarą maudytis ežere, klausytis muzikos, kartais kurti bei vairuoti. Mokymuisi Tomas taip pat skyrė nemažai laiko. „Negali gimti mokėdamas, vis tiek reikia ir knygą paskaityti, ir papildomos medžiagos pasirankioti, žinoma,  jei tau įdomu. Ir per pamokas nemiegoti prie telefono... Mokslas yra mokslas. Smagu, kai dalyvauji olimpiadoje ir gerai pasiseka, tai yra ir kaip tavo darbo įvertinimas, vadinasi, ne veltui tiek dirbai, – kalbėjo Tomas. – Žinau, kad esu labai pareigingas: ir pats taip manau, ir iš aplinkinių esu girdėjęs. Tas pareigingumas, darbštumas, manau, priversdavo ir pamokas visą laiką parengti, ir kitus darbus ne tik pradėti, bet ir užbaigti“. Tomas įsitikinęs, kad viso to – žinių, bendravimo ir kitų įgūdžių – gyvenime tikrai reikės.
Ką Tomas ketina studijuoti ateityje? „Fiziką, technologinius mokslus. Žinoma, fizika – sunkus mokslas, bet jis man pats įdomiausias, be to, šios srities specialybės dabar yra paklausios. Manau, reikia galvoti ir apie tai, kad baigus studijas reikės susirasti darbą“, – padangėse neskrajoja vaikinas.
Miglė ČEIKAUSKAITĖ, pelniusi apdovanojimą už menines, kūrybines iniciatyvas ir sėkmingą organizacinę veiklą, per dvylika mokyklinių metų sako spėjusi išbandyti save daugelyje sričių. Būdama 8erių metų įstojo į Zarasų meno mokyklos Choreografijos skyrių, čia taip pat išmoko groti fortepijonu, vėliau mokėsi ir baigė Meno mokyklos Dailės skyrių. Aštuonerius metus lankė teatro studiją pas režisierę Gražiną Karlaitę, dalyvavo Giedojimo studijos veikloje, šoko tautinius šokius „Ąžuolo“ gimnazijos ir Meno mokyklos „Aguonėlės“ kolektyvuose, su merginomis subūrė merginų tinklinio komandą... Pakalbinta Miglė sakė:
– Iš tikrųjų organizuodama bei dalyvaudama renginiuose gimnazijoje įdėjau daug pastangų, laiko, jėgų ir, be abejo, širdies, todėl tikėjausi, jog būsiu viena iš pretendenčių. Buvo nuostabus jausmas gavus apdovanojimą. Nors ne dėl jo dirbau: man nėra nieko įdomiau, kaip organizuoti renginius (labai norėčiau tai daryti ir ateityje). Mokslams tai niekada netrukdė, kai nori, viską suspėji. Iš tikrųjų nominaciją gavau tikriausiai už iniciatyvą, nes be savo draugų, pagalbininkų nieko nebūčiau pasiekusi. Nuoširdžiai dėkoju visai 83iajai laidai, žmonėms, su kuriais kartu rengiau šventes. Tai buvo ne darbas, o vienas didelis malonumas. Nieko nėra geresnio, kaip pavykus šventei visiems kartu džiaugtis. Ačiū ir auklėtojai Renatai Žemaitienei, kad manimi tikėjo ir pasitikėjo, pakentė mano „išsibarsčiusį“ būdą bei kartais, kaip ji sakydavo, hiperaktyvų elgesį. Apskritai šie ketveri metai gimnazijoje man buvo geriausi iš visų, praleistų mokykloje. Žinau, kad visų labai pasiilgsiu. Na, o saviškiams linkiu prisiminti, jog mes visi gimėme po ta pačia žvaigžde, visada gyvensime po ta pačia saule, todėl tikiuosi, jog atrasime noro ir laiko vieni kitiems“.
Žygimantas SINKEVIČIUS, apdovanotas specialia padėka už sportinius laimėjimus, pasakojo: „Sportas mano širdyje apsigyveno nuo pat mažų dienų – nuo pirmos klasės pradėjau lankyti kvadrato treniruotes mokykloje, nuo antros – rankinio treniruotes Zarasų sporto mokykloje. Pamažu sportas tapo mano gyvenimu ir didžiule meile. O vienas įvykis įžiebė dar didesnį pasitikėjimą: kai gavau sunkią kelio traumą, daugelis galvojo, jog mano sportinei aistrai galas. Netgi pats tuo patikėjau. Tačiau man neleido nukabinti nosies mano trenerė Daiva Kaladinskienė, kuri visuomet manimi tikėjo ir ragino, kad nepasiduočiau! Ačiū jai už tai. Tai ji įtikino mane, kad tik darbu galima pasiekti užsibrėžto tikslo.
Man gautas apdovanojimas reiškia labai daug – tai mano pastangų įvertinimas. Žinoma, specialiai jo nesiekiau, nes ne toks mano tikslas. Tiesiog buvau savimi ir stengiausi dalyvauti ten, kur esu reikalingiausias. Neslepiu, jog įdėjau labai daug pastangų, jėgų. Ir ateityje žadu savo gyvenimą sieti su rankiniu, nes ši sporto šaka mane užburia nuolatiniu judėjimu. Tai didelio greičio, jėgos, mąstymo ir darnių komandinių veiksmų reikalaujantis žaidimas. Man nepatinka individualus sportas, man patinka būtent komandinis žaidimas, nes jame turi būti stiprus ir vieningas: jei pralaimi, pralaimi ne vienas, o visi, jei laimi, taip pat ne vienas, o visi!“
Ir mūsų kalbintiems, ir visiems „pirmamečiams gandreliams“ linkime plataus sparnų mosto, svetingų svetimų žemių, kurias jie pakilo užkariauti. Sėkmės! 
Kalbino Arianda GRIŠČENKO, Sandra PETKUTĖ, Milda KOLESNIKOVAITĖ ir Dominyka PARADNIKAITĖ.
 
Nuotraukos

Austėja SNARSKYTĖ


Tomas JUODAGALVIS


Miglė ČEIKAUSKAITĖ


Žygimantas SINKEVIČIUS



Arianda Griščenko 2013-08-08 13:03:53
MERAS
Elektroninės paslaugos
Verta dėmesio
 
 
 
 
 
  
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
Teise
 
 
 
 
 
 

 

Apklausa
  • Ar rūšiuojate atliekas?