Tryliktasis: neįprastas ir velnioniškai šaunus
Taigi tÄ… šiltÄ… šeštadienio popietÄ™ nukeliavome visi į Šlyninkos vandens malÅ«nÄ…. Paupyje pasistatÄ™ palapines ir visaip kitaip įsikÅ«rÄ™, senbuviai Vilija ir Egidijus Ä—mÄ—si naujokų (tiksliau – naujokių) priÄ—mimo į redakcijÄ… ceremonijų. Pasirodo, tapti pilnateisiu redakcijos nariu nÄ—ra taip paprasta. Merginoms teko atlikti įvairias užduotis: ir visoms kartu surištomis kojomis eiti, ir dantimis ieškoti miltuose saldainių, prieš tai iš vandens burna ištraukus obuolį, buvo patikrinta ir merginų laiko nuovoka, liepus joms nueiti nustatytÄ… atstumÄ… per vienÄ… minutÄ™... Ir, žinoma, visos iškilmingai klÅ«pÄ—damos turÄ—jo prisiekti, o po to buvo suštampuotos redakcijos antspaudu.
Redakcijos MamytÄ— – „Zarasų krašto“ redaktoriaus pavaduotoja ir mÅ«sų konsultantÄ— DanutÄ— PulokaitÄ— – po naujokų griebÄ—si sveÄių. O taip nutiko, jog šiame gimtadienyje dalyvavo net 5 paskutiniai „Tu – ne vienas“ redaktoriai (Virginija PupeikytÄ—, Vilmantas Žilinskas, Irma PetrašiÅ«naitÄ—, EimantÄ— PetrauskaitÄ— ir dabartinÄ— redaktorÄ— Vilija BuÄenkaitÄ—). Kelios užduotÄ—lÄ—s, tarp kurių – išpainioti raizginÄ—lį vielutÄ—s, pasirodo, ne tokios ir lengvos. Nepaleido, kol redaktoriai neįrodÄ—, jog jie – tie patys, kurie prieš keletÄ… metų mindžiojo „Zarasų krašto“ slenkstį, lakstÄ— su diktofonais, užrašÅ³ knygelÄ—m ir didelÄ—m akim. Štai tada sveÄiai gavo progÄ… tarti didžiuosius sveikinimo žodžius bei išsakyti geriausius linkÄ—jimus „Tu – ne vienas“ laikraštuko redakcijos nariams. Iškart po to tiek išeinantieji, tiek pasiliekantieji padÄ—kojo Mamytei ir įteikÄ— jai „amžinÄ…jį“ rašiklį ir taip ilgai slapstytÄ… diiiiidelÄ™ gÄ—lÄ™.
O tada jau pasipylÄ— šnekos, dainos – lyg iš gausybÄ—s rago! Kas grojo, kas dainavo, kas šašlykus kepÄ—, kas malÅ«nininko Stasio pasakojimų apie malÅ«no velniukus klausÄ—si, o kas tiesiog akim klapsÄ—jo, bet niekas nenuobodžiavo! Beje, sulaukÄ—me netikÄ—tos viešnios – užuodusi gardžiuosius šašlykus atklydo katÄ—, kuri susilaukÄ— ypatingo dÄ—mesio ir alkana, žinoma, neliko.
PrisivalgÄ™ ir prisikalbÄ—jÄ™ po pertraukÄ—lÄ—s redakcijos nariai Anastazija ir Viktorija griebÄ—si abiturientų. Jiems teko užrištomis akimis prilupti pakabintÄ… ant medžio šakos „lÄ—lÄ™“, pilnÄ… miltų ir saldainių. Juoko ir patiems abiturientams, ir žiÅ«rovams maža anaiptol nepasirodÄ—, ypaÄ kai šio reikalo energingai Ä—mÄ—si Vaidas.
TaÄiau tuo gimtadienis nesibaigÄ— – prasidÄ—jo įvairÅ«s žaidimai nuo „Alias“ iki šaradų, jau tapusių redakcijos gimtadienių tradicija. Kai kurie taip ir nesugulÄ— į šitaip kruopšÄiai vakare statytas palapines – iki ryto džiaugÄ—si smagia kompanija. Jie, beje, ryte buvo žvaliausi, kad ir kaip keista tai bebÅ«tų.
SÄ—kmingai pravažiavo „Tu – ne vienas“ traukinukas jau trylika stotelių. KeitÄ—si keleiviai, keitÄ—si vairuotojai, keitÄ—si ir pats traukinukas. TaÄiau vienas dalykas liko tas pats – noras ieškoti, pamatyti, suprasti, sužinoti ir bÅ«ti išgirstam. Šis noras neblÄ—sta, tad traukinukui savo keliÄ… pamesti anaiptol negresia. SÄ—kmingo kelio į keturioliktÄ…jÄ… stotelÄ™!
Irma PETRAŠIŪNAITÄ–
P.S. Straipsnelio autorÄ— prisipažino seniai kÄ… panašaus berašiusi, taigi jai buvÄ™ kažkaip keista, bet smagu, ir visų sveÄių vardu dÄ—kojo už nuotaikingÄ… šventÄ™.
Gi visa „Tu – ne vienas“ komanda dÄ—koja Šlyninkos vandens malÅ«no savininkams Reginai Veselienei ir Stasiui Sutkauskiui už priÄ—mimÄ…, rÅ«pestį, pagalbÄ…. AÄiÅ«!
Vilmanto ŽILINSKO nuotraukos.
AÄiÅ«, Vilmantai!!!