ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Stasė Goštautienė – Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojos pareigas pradėjo eiti 2009 metais. Greta rajono Savivaldybės tarybos darbo organizavo, pagalbos rajono žmonėms, atstovavimo rajonui bei daugybės kitų veiklų - vicemerė kuruoja ir Zarasų rajono viešąjį kultūros sektorių. Mero pavaduotoja mielai sutiko atsakyti į keletą aktualesnių klausimų, susijusių su kultūros sektoriumi.

 

Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad kultūra yra itin platus, savyje nepaprastai daug talpinantis terminas, kurį itin dažnai, kartais net nesusimąstydami vartojame tiek kalbėdami apie buitinius, tiek apie būties, filosofinius klausimus. Ko gero, nesuklysiu pasakiusi, kad Lietuvoje kultūra daug kam asocijuojasi visų pirma su įvairiais renginiais – spektakliais, koncertais, varžybomis, kiek mažiau žmonių kultūrą supranta plačiau – kaip tautinę, regioninę ar idėjinę savastį ir tik gerokai mažesnė dalis asmenų kultūros esmę identifikuoja kaip asmenybės kūrimą, tobulinimą ir ugdymą. Be abejo, neneigiu spektaklių, koncertų ir kitų renginių svarbos, juk tai yra priemonės, kurios mums padeda kurti ir puoselėti savo asmenybes, tačiau norėčiau pabrėžti, kad visados turėtume į kultūrą pažvelgti plačiau, ne tik per įvairių renginių vyksmo prizmę. Jei kalbėsime apie intelektinę, dvasinę kultūrą tenka apgailestauti, kad kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų rajone yra pastebimas dvasinės ir intelektualinės kultūros nykimas. Ir visgi, manau, kad Zarasų situacija nėra itin bloga. Reiktų pažymėti, kad mūsų krašte yra kultūros židinių, centrų, kolektyvų atsigręžiančių į dvasines vertybes. Negaliu nepaminėti ir atskirų kultūrinių projektų, sukėlusių tikrą proveržį – itin džiugino kultūrinis vyksmas 2008 metų rugsėjį. Reiktų pasveikinti šio projekto autorę Daivą Šukštulienę, nepabijojusią kultūros atvirumo, naujovių ir netradicinių sprendimų, o tai išties svarbu, juk kultūros, kaip ir daugelio kitų reiškinių uždarumas, sustabarėjimas dažnai veda prie tų reiškinių degradacijos. Kaip asmuo, daugelį metų dalyvaujantis rajono politikoje, galėčiau akcentuoti ir politinę rajono kultūrą. Norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu ji yra pakankamai aukšto lygio. Taip galiu teigti todėl, kad susiformavusi pozicija, pamiršdama partines ambicijas ar nesutarimus, aktyviai siekia kurti geresnį ir tobulesnį rajoną, kurti geresnę ir tobulesnę aplinką rajono gyventojams ir jo svečiams.

 

Mūsų rajonas visoje Lietuvoje garsėja aukšto lygio kolektyvais, mūsų menininkai sulaukia vis didesnio pripažinimo. Jau šiandien, ko gero, sunkiai rasime Lietuvos gyventoją, nežinantį, sakykime, apie Sadūnų kapelą, Alvydą Stauską - ir tai tik keletas pavyzdžių. Kaip ir minėjau, itin džiugina, kad krašto menininkai atsigręžia į dvasines vertybes, o jų kūrinius galime pavadinti išties intelektualios kūrybos vaisiais. Kalbant apie viešąjį kultūros sektorių – čia taip pat daug teigiamų dalykų, juk visoje Lietuvoje garsi Alvydo Stausko vadovaujama Dusetų dailės galerija yra viešojo kultūros sektoriaus dalis. Tačiau turėtume paliesti ir viešajame kultūros sektoriuje susiklosčiusias aktualias problemas. Savaime suprantama šių problemų lygis ne visose įstaigose vienodas, kai kur jas jau pavyko įveikti, kai kur jos net nebuvo iškilusios.

 

Zarasų rajono viešasis kultūros sektorius yra išlaikomas iš Savivaldybės biudžeto, jam skiriama išties nemažai lėšų, tačiau dažnai kokybiškai geresni renginiai yra apmokestinami, taip kyla sudėtinga problema, ją būtina išspręsti. Juk viešasis sektorius, apmokestindamas renginius, dar kartą apmokestina jų lankytojus, kadangi iš šių renginių lankytojų sumokamų mokesčių viešasis kultūros sektorius yra dotuojamas. Esant finansinei recesijai taip apribojama dalies bendruomenės narių galimybė apsilankyti renginyje, manau, tai labai neteisinga. Gali atsirasti man prieštaraujančių ir teigiančių, kad kultūros produktai, paslaugos yra materialinę vertę turintys produktai ir paslaugos, tad šis kūrinys ar paslauga gali tapti ekonominės investicijos objektu. Jei kalbėtume apie privačią iniciatyvą – tai tikrų tikriausia tiesa, privatus verslas visados suinteresuotas gauti finansinę grąžą, tačiau kalbant apie viešąjį kultūros sektorių derėtų prisiminti, kad, visų pirma, jis turi būti orientuotas į bendruomenės, vietos žmonių kultūros poreikius. Savivaldybė investuoja biudžeto lėšas į kultūros įstaigas, kad šios, visų pirma, duotų intelektualinę ir dvasinę grąžą rajono žmonėms, o kartu ir visam rajonui. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pasigedau iniciatyvos iš savivaldybės viešojo kultūros sektoriaus įstaigų, įmonių, organizacijų. Iniciatyvos dvejopa prasme: visų pirma, bendraujant su vietos bendruomenėmis, kreipiant dėmesį į jų norus bei poreikius; taip pat iniciatyvos organizuojant kultūrinius renginius. Suprantu, kad dėl sunkios finansinės padėties yra sudėtinga, tačiau situacija sudėtinga daugelyje sektorių, reikia aktyviau ieškoti išeities taškų. Be to, turėtume vengti uždarumo ir užsisklendimo – šis reiškinys nenaudingas nei ekonomiškai nei kultūros ar kokia nors kitokia prasme. Kaip spręsti šias problemas? Kaip galimą pavyzdį galėčiau pasiūlyti kultūrinius mainus tarp miestų ir rajonų, Zarasų miesto ir rajono kolektyvai galėtų išvykti neatlygintiniems pasirodymams į Vilnių, tuo tarpu Vilniaus kolektyvai galėtų neatlygintinai atvykti pasirodyti į Zarasus. Šį klausimą derinau su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kultūros, sporto ir turizmo departamento Kultūros ir meno skyriaus vedėju Edmundu Žalpiu. Manyčiau, kad turėtų būti stiprinama ir viešojo kultūros sektoriaus įmonių, įstaigų, organizacijų vadyba, turimais finansiniais ištekliais vadovai turėtų disponuoti racionaliau. Iš kitos pusės reiktų pasakyti, kad tai ne tik mūsų rajono problema, Lietuvos kultūros politika apskritai išsiskiria savitu, dalį sovietmečio reliktų išlaikiusiu mechanizmu.

 

Jei kalbėtume apie viešojo kultūros sektoriaus organizuojamus renginius, tai, norėčiau paminėti rugpjūčio 14 – 15 dienomis vyksiančius renginius, skirtus Zarasų miesto 504 gimtadieniui. Džiugu, kad šiomis dienomis vyks ne tik tradicinis festivalis „Žolinė“, tačiau ir spektaklis, kiti renginiai. Norėčiau pasidžiaugti ir dėl sėkmingo savivaldos ir privataus verslo bendradarbiavimo - minėtomis dienomis į Zarasus trauks ir „300 ežerų ralis“. Manau, tai bus ne tik įdomi pramoga miestelėnams, rajono gyventojams, tačiau renginys sulauks ir nemažo svečių skaičiaus. Šio renginio dėka skirdami minimalius išteklius reprezentuojame savo miestą ir rajoną, o vietos verslas, ypač apgyvendinimo, maitinimo sektorius, turėtų sulaukti papildomų pajamų. Taigi, jei valstybinis ir privatus sektorius žiūrės viena linkme, imsis vieningo ir sistemingo kultūros plėtojimo – turėsime ne tik aukštesnę ir patrauklesnę kultūrą, tačiau ir turizmo, prekybos bei kitų susijusių ūkio sričių sąlygojamą ekonomikos augimą, kuris savo ruožtu atvers galimybes plėtoti ir plėtotis socialinei gerovei.

 

Norėčiau baigti mūsų kraštiečio, Arkivyskupo Mečislovo Reinio žodžiais: „Mūsų tautos egzistencija bus patikrinta tik kultūros aukštumu“ ir kiekvienam palinkėti sėkmės ugdant savo asmenybę. Nes juk tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso mūsų tautos egzistencija.