ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

VALSTYBĖS REMIAMŲ BŪSTO KREDITŲ TEIKIMO BENDROSIOS SĄLYGOS IR TVARKA

 

Valstybės parama būstui įsigyti (pirkti, statyti, rekonstruoti), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Žin. 1992, Nr. 14-378; 2010, Nr. 125-6376), teikiama fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

 

Valstybės remiamus būsto kreditus (toliau vadinama – būsto kreditas) gali teikti bankai, nustatytąja tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Bankai, atrinkti Finansų ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, turi sudaryti su Finansų ministerija kreditų teikimo tvarkos sutartis. Sutartyse turi būti nustatyta didžiausia metinė šių kreditų teikimo apimtis (limitai), subsidijų padengimo tvarka ir už būsto kreditą įsigyjamo būsto įkeitimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre. Su uždarąja akcine bendrove „Būsto paskolų draudimas“ bankai sudaro bendradarbiavimo sutartis dėl kreditų draudimo.

 

Metinius būsto kreditų limitus bankams pagal savivaldybes nustato Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus Finansavimo programai.

 

Valstybės remiamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

1. 180 tūkst. litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2. 300 tūkst. litų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3. 120 tūkst. litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų, nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

 

Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

 

Valstybės parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), kurių Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 50-1197; 2003, Nr. 123-5583) nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną neviršija šių dydžių:

1. asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 27 500 litų ir turtas – 40 300 litų;

2. dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 38 500 litų ir turtas – 81 900 litų;

3. keturių ir penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 46 200 litų ir turtas 109 200 litų;

4. šešių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 7 920 litų ir turtas vienam asmeniui – 26 000 litų.

Jeigu valstybės parama teikiama turimam būstui rekonstruoti ar pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, į asmens (šeimos) turtą neįskaitoma rekonstruojamo ar neįgaliųjų poreikiams pritaikomo būsto vertė.

Jeigu asmuo (šeima) teisę į subsidiją būsto kredito daliai apmokėti įgyja jau gavęs būsto kreditą, į asmens (šeimos) turtą neįskaitoma už šį būsto kreditą įgyto būsto vertė.

 

ŠEIMOS AR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAJAMOS:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);

11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;

12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;

13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);

16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;

17) gautos dovanų piniginės lėšos;

18) paveldėtos piniginės lėšos;

19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;

21) turto nuomos pajamos;

22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.

Nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

 

DEKLARUOJAMAS TURTAS

Gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas (toliau – lėšos), turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 5 000 litų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 5 000 litų.

Deklaruojamas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse esantis nurodytas turtas.

Asmenys (šeimos), pageidaujantys gauti būsto kreditą, su rašytiniu prašymu patvirtinti jų teisę į valstybės paramą kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal kredito gavėjo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą. Kartu su prašymu pateikiamas teisę į valstybės paramą patvirtinantis dokumentas – gyventojo (šeimos) turto deklaracija (iš Valstybinės mokesčių inspekcijos) (toliau vadinama – deklaracija), kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju – visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių). Kartu su prašymu ir deklaracija asmuo (šeima) pateikia:

1. Pažymą apie asmens (šeimos atveju - visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą (iš seniūnijos – Gyventojų registro tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos);

2. Pažymą apie šeimos sudėtį. ( iš seniūnijos);

3. Asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) asmens dokumentus;

4. Savivaldybei pareikalavus – kitus dokumentus, kurių reikia asmens teisei į valstybės paramą nustatyti.

 

Rajono Savivaldybė, gavusi kredito gavėjo prašymą ir jo teisę į valstybės paramą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų išduos kredito gavėjui rašytinį patvirtinimą – pažymą apie teisę į valstybės paramą būstui įsigyti arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti tokią pažymą.

 

Kredito gavėjas pažymą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pažymoje nurodytos datos pateikia būsto kreditą suteikiančiam bankui kartu su būsto kredito paraiška. Priėmęs sprendimą suteikti būsto kreditą, bankas, vadovaudamasis šia pažyma ir banko sutartimis su Finansų ministerija ir uždarąja akcine bendrove „Būsto paskolų draudimas“, atsiradus būsto kredito draudimo prievolei, tarpininkauja, kad būsto kreditas būtų draudžiamas, ir nustato subsidijos būsto kredito daliai padengti sumą.

 

BŪSTO KREDITŲ DRAUDIMAS IR DRAUDIMO ĮMOKŲ AR JŲ DALIES PADENGIMAS

 

Būsto kreditai, kurie kredito gavėjo pageidavimu suteikiami įmokant mažesnį už banko nustatytąjį, bet ne mažesnį kaip 5 procentų pradinį įnašą, turi būti apdrausti uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“. Už šių kreditų gavėjus, turinčius teisę į valstybės paramą, Finansavimo programos lėšomis Finansų ministerijos nustatyta tvarka sumokama visa būsto kredito draudimo įmoka ar jos dalis, kurios dydį, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus Finansavimo programai, nustato Finansų ministerija.

 

Asmenys (šeimos), pageidaujantys gauti būsto kreditą ir turintys teisę į valstybės paramą sumokant Finansavimo programos lėšomis visą draudimo įmoką ar jos dalį, pateikia uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ jos nustatytos formos būsto kredito draudimo paraišką, užpildytą banke. Bankas tarpininkauja, kad būsto kreditas būtų draudžiamas, ir pateikia uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ reikiamus dokumentus.

 

Sprendimą dėl būsto kredito draudimo priima uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

 

SUBSIDIJŲ BŪSTO KREDITO DALIAI PADENGTI TEIKIMAS

 

Subsidija būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito ir jeigu jie yra:

1) buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos.

 

Subsidijos sumą apskaičiuoja būsto kreditą suteikęs bankas, vadovaudamasis kreditavimo sutartimi ir savivaldybės vykdomosios institucijos pažyma apie kredito gavėjo teisę į valstybės paramą, kurioje nurodytas procentinis subsidijos dydis, ir pateikia paraišką ją padengti Finansavimo programos lėšomis kreditų teikimo tvarkos sutartyje nustatyta tvarka.

 

Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.

 

Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgija po to, kai jau yra gavęs valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos. Būsto kredito gavėjas turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal kredito gavėjo deklaruotą gyvenamąją vietą su rašytiniu prašymu patvirtinti jo teisę į šią subsidiją. Kartu su prašymu kredito gavėjas turi pateikti jo teisę į šią subsidiją patvirtinančius dokumentus (arba jų notariškai patvirtintas kopijas): kreditavimo sutartį, Pajamų ir turto apskaičiavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka užpildytą deklaraciją apie jo (jo šeimos) metines (kalendorinių metų) pajamas ir turtą prieš subsidijos suteikimo metus, rajono Savivaldybės (seniūnijos) pažymą apie asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o gavęs rajono Savivaldybės pažymą apie jo teisę į subsidiją kredito daliai padengti, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pažymoje nurodytos datos kreipiasi į būsto kreditą suteikusį banką su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį. Subsidijos suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į banką su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dieną likusios nesugrąžintos kredito sumos. Kredito gavėjas turi būti įvykdęs visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį iki kreipimosi į banką su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dienos.

 

Asmenims (šeimoms), pateikusiems dokumentus, įrodančius jų teisę į subsidijas ir įvykdžiusiems pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki kreipimosi į banką su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dienos, subsidijas nuo likusios negrąžintinos kredito sumos (visa subsidijos suma sumokama iš karto) suteikia savivaldybių vykdomosios institucijos iš Finansų ministerijos pervedamų Finansavimo programos lėšų.