LT/EN/RU
Gamtos vertybės
 
 
 
 
 
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės k., Zarasų raj.
 
          A.Navicko nuotrauka
 
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas,vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kadjo amžius yra apie 1000-1500ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).
Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomissenovėje degusi šventoji ugnis.Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.
 
 
 
Pakalniškių piliakalnis
Turmanto sen, Zarasų raj.
 
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante. Jis datuojamas I tūkst. per. Kr. – I tūkst. pradžia.
 
 
 
Verslavos piliakalnis
Antalieptės sen., Zarasų raj.
 
Vienas įspūdingiausių rajono piliakalnių yra apie 2 km nuo Antalieptės, 80 m į šiaurę nuo Šventosios upės ir Sėlupio upelio santakos. Pietinėje ir pietrytinėje piliakalnio papėdėse rastos senovės gyvenvietės žymės.
 
 
 
 
Velikuškių II (Sala) piliaklnis
Sartų regioninis parkas, Antazavės sen. Zarasų raj.
 
Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies šlako, gyvulių kaulų ir akmeninių kirvukų, jo pašlaitėse yra senovinės gyvenvietės žymės.
 
 
 
Pakačinės (Dembų) piliakalnis
Sartų regioninis parkas, Antazavės sen., Zarasų raj.
 
Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I - ojo tūkstantmečio prieš Kristų iki I-ojo tūkstantmečio vidurio po Kristaus.
 
 
Zaraso ežero Didžioji sala
 
44 ha ploto sala – Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
 
 
 
Luodžio ežeras
Salakas, Zarasai
 
Luodis – vienas didžiausių ežerų Lietuvoje. Jo Žvėrinčiaus rago iškyšulys – didžiausias ir ilgiausias pusiasalis jame, unikali per 200 m ilgio į jo akvatoriją įsiterpusi „Nerija“, ilgėjanti ties smaigaliu atabrade.
 
 
 
Sartų ežeras
Dusetos, Zarasai 
 
Ežeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu požiūriu: sudarytas iš kelių atšakų. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su Sartais susilyginti atšakų gausumu. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prieplauka, Skulptūrų parkas.
 
 
 
Drūkšių ežeras
 
Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Baltarusijai, 728 ha – Ignalinos rajonui ir net 3498 ha – Zarasų rajonui.