LT/EN/RU
Gidas žvejams
 

Zarasų kraštas gali didžiuotis vandens telkinių gausa ir jų įvairove. Tačiau dėl to sudėtinga nutarti kur ieškoti gausiausių ir geriausių savo laimikių. Tikime, kad pateikta informacija apie kai kuriuos žvejybai patrauklius rajono vandens telkinius jums bus naudinga, tad - laimikiai garantuoti.
 
 
 
VENCAVAS
 
 
 
Ežeras yra 8 km į pietryčius nuo Dusetų. Jo krantai statūs, aukštoki, ypač šiaurės rytuose ir pietuose, vietomis molėti arba akmenuoti. Jo plotas – 226,6 ha, giliausia vieta ežero šiaurės dalyje – 48 m, vidutinis gylis – 13,5 m, kranto linijos ilgis – 7,4 km. Pagrindinis ežero dubuo smėlėtas, molingas, atabraduose vyrauja smėlis ir žvyras, vanduo gana skaidrus. Ežeras žuvingas, pagal indikatorines rūšis yra priskiriamas pirmam stintiniam žuvininkystės tipui.
 
Vandens telkinyje gyvena stenobiotinės šaltavandenės žuvys – sykai, kurie mėgsta šaltą, deguonimi prisotintą vandenį. Stambiausios plėšriosios rajono ežerų žuvys šamai nėra gausiai paplitusios ir aptinkamos, bene, tik 10 krašto vandens telkinių, tame tarpe ir Vencave. Nedaugelyje ežerų veisiasi ir seliavos - šis ežeras garsus jų gausa. Vencave gyvena ežerinės stintos, geriau žinomos stintelių pavadinimu – žuvys, ledynmečio reliktas krašto ežeruose. Žvejai, nutarę bandyti savo laimę prie šio ežero, gali tikėtis ir neblogai čia augančių lydekų, ešerių, kuojų, raudžių, karosų, plakių, karpių, lynų, aukšlių.
 
 
 
ASAVAS
 
 
 
                      
 
Ežeras yra 6 km į šiaurės rytus nuo Salako miestelio, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Jo krantai statūs, siekiantys 10 m aukštį, pietuose ir pietvakariuose pakrantė pelkėta. Asavo plotas – 198,7 ha, giliausia vieta – 6,9 m, vidutinis gylis – 4,22 m, kranto linijos ilgis – 8,8 km. Ežero dubuo – buvusi ledo lūkstavietė. Didžioji palyginti lygaus telkinio dugno dalis dumblėta, rytuose ir šiaurėje yra smėlio ir žvirgždo atabradai. Šiaurinėje Asavo pakrantėje auga šimtametės pušys, kokių Lietuvoje tikrai reta, pietinėje – pavieniai medžiai ir krūmynai. Ežeras priskiriamas kuojinių lydekinių ežerų tipui, tad čia dažniausiai pasitaikančios žuvys - kuojos. Be jų tarp laimikių būna verslinės žuvys: lydekos ir ešeriai bei kitos: karšiai, plakiai, raudės, lynai, meknės, karosai, pūgžliai.
 
 
 
LIGAJAI
 
 
Rininis ežeras yra 6 km į vakarus nuo Salako miestelio, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Krantai aukšti, statūs, apaugę medžiais ir krūmais. Ligajų plotas – 136 ha, giliausia vieta – 25,6 m, vidutinis gylis – 7 m, kranto linija labai vingiuota ir yra per 13 km. Ežeras ilgas ir siauras, nusidriekęs iš pietvakarių į šiaurės rytus beveik 5 km. Dugnas išraižytas duobių ir sėklių, atabradas siauras, pakrantės, ypač pietinėje ežero dalyje, smarkiai užžėlusios. Vandens skaidrumas apie 4 m.
Ligajuose gausu lydekų, žvejojantys plūdine gali tikėtis karšių ir kuojų laimikio, netikėtai tarp jų gali atsirasti šapalai ir meknės. Tarp sužvejotų laimikių gali būti ešeriai, karosai, lynai, raudės.
 
 
 
 
 
                    
 
 
 
 
 
 
SMALVAS
 
 
Ežeras yra pietrytinėje rajono dalyje, 2 km į pietryčius nuo Smalvų kaimo. Krantai šiaurėje aukšti, statūs, pietų pusėje – dažniausiai žemi ir pelkėti. Smalvo plotas 336,0 ha, giliausia vieta pačiame telkinio viduryje – 26,9 m, vidutinis gylis – 8,2 m, vingiuotas, daug įlankų, pusiasalių ir kyšulių turinčios kranto linijos ilgis – 15,5 km. Dubuo gan sudėtingas, ežero pietų pusė platesnė už šiaurinę, jo dubuo sudėtingas, išraižytas daubų ir iškilimų. Vyrauja priesmėliai, vakarinėje dalyje – krūmokšniais ir medžiais apaugę durpynai, įlankose gausu viksvų bei ajerų, tačiau apskritai vandens augalų nedaug, atabraduose vyrauja smėlis ir durpės. Ežere gana didelė žuvų įvairovė. Daugiausia sugaunama kuojų ir lydekų. Ežere gyvena verslinės žuvys: stintos, lynai, ešeriai, karšiai, aukšlės, pūgžliai ir kitos: karosai, raudės, plakiai, meknės, sterkai, šamai, vėgėlės, kirtikliai.
 
                                        
 
SMALVYKŠTIS
 
 
Ežeras yra netoli Smalvų kaimo ir Smalvo ežero, su kuriuo jis jungiasi mažu upeliu. Jo krantai žemi ir pelkėti. Smalvykščio plotas – 94,5 ha, giliausia vieta – 4,8 m, vidutinis gylis – 2,87 m, kranto linijos ilgis-5 km. Ežero dubuo išgulėtas ledo luito, jis negilus ir dumblingas, atabraduose vyrauja smėlis, pietinė dalis uždumblėjusi. Smalvykščio dugno reljefas lygus, nėra didelių gylių perkritimų, o jo pakraščiai pelkėti ir apaugę nendrėmis, vietos, kur įteka ar išteka upeliai, taip pat dumblėtos. Ežere žūklauti įmanoma tik iš valties. Į telkinį įleidžiama nemažai karosų ir sterkų, kurie čia neblogai veisiasi. Gausiausia žuvų populiacija – karšiai, kurių stambių nesužvejosite, nes jie auga lėtai. Žvejojantys blizge ar vobleriu gali suvilioti lydekas, sterkus ir ešerius, plūdine – karšius, plakius, kuojas, raudes, karosus, lynus, o pūgžliai išbandys ne vieno meškeriojančio kantrybę.
 
 
 
LUODIS
 
 
 
 
Ežeras yra į rytus nuo Salako, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Jo krantai neaukšti ir apaugę miškais, įlankoje – žemi ir pelkėti. Luodžio plotas – 1287, 6 ha, giliausia vieta – 18,4 m, vidutinis gylis – 6,7 m, vingiuotos kranto linijos ilgis – 28,5 km. Giliausi ežero duburiai yra plačiausioje rytinėje jo dalyje. Luodžio atabradas platus ir smėlingas. Spiningautojus džiugins stambios lydekos, ešeriai ir sterkai, plūdininkus – dideli karšiai, stambios kuojos, lynai ir raudės. Žvejojantys ežere tarp laimikių gali turėti aukšles, karosus, plakius ir ungurius. O štai keletas aprašytų šio ežero laimikių: 1989 m. rugpjūtį, masalui naudojant slieką, sugauta 7,5 kg svėrusi 1,07 m ilgio lydeka, o 1998 m. gruodį - 12,1 kg svėrusi 1,21 m ilgio lydeka.
 
 
 
 
 ZARASAS
 
 
 
 
Ežeras yra Zarasų miesto vakarų pakraštyje. Zaraso plotas – 326,2 ha, giliausia vieta – 36,6 m, labai vingiuotos kranto linijos ilgis – 11,4 km. Krantai aukšti, pakrantės smėlėtos, dugnas turi sudėtingą reljefą. Zaraso ežere – didelė žuvų įvairovė: čia galima sugauti lydekų, ešerių, karšių, plakių, kuojų, raudžių, aukšlių, gružlių, pūgžlių, meknių, šapalų, karosų, vėgėlių, lynų, ungurių, stintų, seliavų, strepečių, šamų ir net sykų. Tačiau žvejojant tokio sudėtingo dugno reljefo ežere reikia ir kantrybės, ir patirties, ir susitaikymo su mintimi, kad laimikiai užkibs neišsyk.
 
 
 
KAMPUOLIS (KUMPUOLIS)
 
 
Ežeras yra 7 km į šiaurės rytus nuo Antazavės. Šiaurės rytų ir šiaurės vakarų krantai 10 – 15 m aukščio, pietų krantas žemas ir pelkėtas. Kampuolio (Kumpuolio) plotas – 88 ha, giliausia vieta šiaurės vakarinėje dalyje – 16,3 m, vidutinis gylis – 4,66 m, labai vingiuotos kranto linijos ilgis – 7,8 km. Ežero reljefas kalvotas, moreninis, vyrauja priemolis, yra smėlėtų ir žvyringų vietų. Telkinys išraižytas įlankų ir pusiasalių, jame daug daubų ir seklumų, o dugną dengia dumblo sluoksnis. Ežere yra 3 salos, apie kurias verta spiningauti. Kampuolis (Kumpuolis) pratakus – į jį įteka ir iš jo išteka keli nedideli upeliai. Spiningautojams reikia ži noti, kad ežero dugne daug medžių, jis akmenuotas ir duobėtas, tad masalas žuvims susidurs su nemenkomis kliūtimis. Daugiausiai ežere sugaunama lydekų, kuojų ir karšių. Be jų galima sugauti plakius, lynus ir raudes.
 
 
 
 
 
 
 
SAMAVAS
 
 
 
Ežeras yra 12 km į pietus nuo Zarasų miesto, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Krantai aukšti, statūs ir išraižyti, rytuose ir vakaruose yra žemų, vietomis pelkėtų krantų, jame daug įlankų, iškyšulių ir net 6 salos. Samavo plotas – 545,3 ha, giliausia vieta – 12,7 m, vidutinis gylis – 5,9 m, vingiuotos kranto linijos ilgis – 19,8 km. Atabradas platus ir smėlingas. Didžioji dugno dalis dumblėta, išraižyta daubų ir sėklių, virš kurių gylis dažnai nesiekia ir 1 m. Spiningautojai gali tikėtis gana stambių lydekų ir ešerių, ypač gausu kuojų, yra karšių, raudžių, lynų, plakių, vėgėlių ir ungurių.
 
 
 
SARTAI
 
 
 
Ežeras yra Zarasų ir Rokiškio rajonuose, Sartų regioninio parko teritorijoje. Tai penktas pagal dydį Lietuvoje ežeras, kuris yra labai šakotas, siaurokas, rininės kilmės (susikerta 6 rinos), sudėtingos konfigūracijos. Krantai kyla iki 30 m. Sartų plotas – 1350 ha, giliausia vieta – 22 m, vidutinis gylis – 5,72 m, labai vingiuotos kranto linijos ilgis – 80 km. Dugne vyrauja dumblas, tik pakraščiuose, seklumose ir prie intakų žiočių yra smėlingų nuosėdų. Patogiausia šiame ežere žvejoti iš valties. Gana žuvingame ežere veisiasi aukšlės, ešeriai, karšiai, kuojos, karosai, lydekos, lynai, meknės, plakiai, pūgžliai, raudės ir šapalai, o be įprastų žuvų rūšių pasitaiko starkių, ežere įveista peledžių, sykų, gyvena Europoje retos ir saugomos žuvų rūšys – šamai ir kartuolės. Turi kuo didžiuotis Dusetų žvejai. Štai tik keletas aprašytų laimikių: 1951 m. žiemą Kriaunų žvejai pagavo 38 kg šamą, 1956 m. Dusetų žvejai traukiamu tinklu sužvejojo 45 kg sveriančią lydeką, o 1981 m. žvejys mėgėjas pagavo net 51 kg šamą, kuris buvo prarijęs dvi antis.
 
 
 
ŠVENTOJI
 
 
 
Ši upė – Neries dešinysis intakas. Išteka iš Samanio ežero, esančio Ignalinos rajone. Jos ilgis – 250 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 55,1 m3/s, vidutinis nuolydis – 0,51 m/km. Giliausios upės vietos – 1-2 m, atskiruose jos ruožuose yra ir gilesnių gelmių – iki 2,5-3 m, ir seklių – 0,5-0,7 m su rėvomis sraunumų. Vasarą upės vaga stipriai užželia vandens augalais, tačiau galima aptikti ir švarių jos ruožų. Šventoji turi daug intakų – didžiausias intakas Širvinta. Zarasų rajonu upė teka per 40 km: didžioji dalis Gražutės regioninio parko teritorija, o Sartų regioniniame parke pietine jo dalimi. Šventoji – viena žuvingiausių upių Lietuvoje – joje gyvena dauguma upėms būdingų žuvų: aukštupyje – daugiausia kuojų, ešerių, lydekų, raudžių, vidurupyje – šapalų, lydekų, kuojų, sugaunama kiršlių, ūsorių, kiek mažiau upėtakių, žiobrių, kurių gausiau žemupyje. Tarp laimikių gali pasitaikyti salačių, meknių, ungurių ir net vėgėlių.
 
 
Naudota literatūra: R. Adamonio, R. Knyvos, K. Zanevičiaus „Kur žūklauti?“ 2002 m. Kaunas, „Spindulys“, Sartų regioninio parko žemėlapis