LT/EN/RU
  ANTALIEPTĖ
Antalieptės herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2000 metų gruodžio 5 dienos dekretu Nr. 1106.
Antalieptė istorinio herbo niekada neturėjo, todėl svarstant naujo herbo idėjas Lietuvos Heraldikos komisijoje prie Respublikos Prezidento, buvo pritarta herbe pavaizduoti sidabrinį lieptą su auksiniu kryžiumi. Tiltas – lieptas simbolių kalboje reiškia susivienijimą, atskirų dalių ryšį, jungtį. Daugelyje tautų paplitęs aiškinimas, kad tiltas jungia dangų su žeme. Kryžius – vienas iš seniausių simbolių religijoje ir mene. Krikščionybės laikais kryžius – Kristaus nukryžiavimas – įgijo ypatingą reikšmę, tapo ne tik kančios, bet ir Kristaus mokymo pergalės – krikščionybės apibendrintu simboliu. Antalieptės herbe jis išreiškia vietovėje ilgai veikusių vienuolių ordinų žymius darbus. Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą ir sąžiningumą.
Herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis.
Iš Antalieptės istorijos. Antalieptės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XVI a., tuo metu kaime gyveno 107 šeimos. Miesteliu gyvenvietė dokumentuose vadinama nuo 1675 metų.
Antalieptės vardas sudarytas iš krašto tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-, nes gyvenamoji vietovė kūrėsi prie upės, per kurią jau tada galėjo būti lieptas. Seniausių gyventojų teigimu, vienu metu Antalieptė buvo vadinta Lieptine.
 
(parengta pagal Onos Kačkienės medžiagą)
 
DEGUČIAI
Degučiai – labai išplitęs vietovardis. Lietuvoje yra net 40 Degučių. Kalbininkai Degučių pavadinimo kilmę aiškina trejopai: jis galėjęs kilti iš Degučio pavardės, iš siautusio gaisro ar iš kitados vietovėje buvusio deguto varyklos.
Degučių apylinkės vadinamos miškų ir ežerų karalija. Gausūs lapuočių miškai skatino seną vietinių žmonių verslą – deguto varymą. Senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir Degučių herbe. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Degučių herbas – sidabriniame skydo lauke, liepsnos linija atskirtame nuo raudonos skydo papėdės, pavaizduotos trys juodos degutinės.
Istoriškai vietovė žinoma tik iš carinės Rusijos laikų, XIX a. vidurio, kai čia buvo Sankt Peterburgas – Varšuva kelyje pašto ir diližanų stotis. Iki šių dienų Degučiuose išlikę kelio apeivių namas ir pašto arklių keitimo stotis, kurios viename pastate įsikūrusi bažnyčia.
 
 
DUSETOS
Istorinio herbo Dusetos neturėjo. Tad Heraldikos komisija pritarė dusetiškių nuomonei, kad miesto herbe turi būti žirgų simboliai. Juk ne vieną šimtmetį kiekvieną žiemą Dusetose ant garsiųjų Sartų ežero ledo arba šalia jo esančiame hipodrome vyksta dabar jau tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Žinomas dailininkas Arvydas Každailis parengė Dusetų miesto herbo etaloną: jo skydo sidabriniame fone vaizduojami trys raudoni žirgai. Heraldikos kalboje žirgas – džiaugsmo, pergalės, gyvenimo jėgos, grožio ir greičio simbolis.
Dusetų herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 1999 metais.
 
SALAKAS
Salako herbas patvirtintas laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento A. Paulausko 2004 metų liepos 7 d. dekretu.
Herbe pavaizduotas sakalas, laikantis kryžių ir stovintis ant akmens blokelių. Šis herbo simbolis atspindi vieną miestelio vardo kilmės legendą, o kryžių ir blokelius geriausiai apibūdina bažnyčios sienoje įtvirtintas atminimo lentos tekstas „....Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl Tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant”. Simbolių kalboje sakalas – saulės, vyriškumo, dangiškumo, uolaus tarnavimo, tikslo siekimo, kilnumo atitikmuo. Lietuvoje šis paukštis – kario gynėjo įvaizdis. Krikščionybėje kryžius – nukryžiuotojo Kristaus kančios, Atpirkėjo pergalės, bendras krikščioniškojo tikėjimo simbolis. Raudona skydo spalva herbe simbolizuoja drąsą, narsą ir meilę.
Salako herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis.