LT/EN/RU
Kultūros paveldo objektai
 
 
 
Sėlių aikštė
Zarasai
 
Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.
 
 
 
 
 
Nepriklausomybės aikštė
Dusetos, Zarasai
 
 
Senoji miesto dalis yra vertingas kultūros paveldo objektas – urbanistinis draustinis, kuriam suteiktas savivaldybės reikšmės kultūros vertybės statusas. Dusetų miesto istorinės dalies urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipus, jame esančius kultūros paveldo objektus, jų aplinką ir tradicinę architektūrinę išraišką.
 
 
 
 
Šlyninkos vandens malūnas
 
                       

Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviškumi alumi. Besisvečiuodami galėsite pasiklausyti šmaikščių malūnininko pasakojimų apie malūno gyvenimą, o malūnininkė paporins kaip mūsų protėviai Lietuviai gyveno prieš daugiau nei 100 metų.

 
Kontaktai:
Šlyninkos k., Zarasų raj.  tel. +370 686 23348; + 370 687 59106
 
 
 

 
                                                                       
"Vergų bokštas"
Stelmužės k., Zarasų raj.
 
 
Vergų bokštas–tai nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, pastatytas iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio? esantis Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero.
XVII-XIX a. čia buvo dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečiai Folkerzamai, o vėliau caro dvariškiai Valujevai, kurie garsėjo savo žiaurumu. Pastatytame bokšte jie kalino ir bausdavo prasikaltusius baudžiauninkus – uždarydavo nakčiai, o dieną vėl išvarydavo į darbą. Vergų bokštas tarnavo kaip kalėjimas. Šio bokšto sienos – 0,75 m storio. Statinys yra restauruotas, įrašytas į XVII a. architektūros paminklų sąrašą.
Istorijos šaltiniuose užfiksuota, kad, neištvėrę dvaro šeimininkų žiaurumo, baudžiauninkai dažnai bėgdavo iš Stelmužės ar net nusižudydavo.
 
 
 
Ketaus paminklas
Zarasai, Vytauto ir Vilniaus g. sankryžoje, skvere
 
 
1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus paminklas. Autorius – Piotras Šteinkeleris.
 
 
 
 
Kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtinės vieta
Rokėnų k.
 
 
Rokėnų kaime (Antazavės seniūnija) stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle, vedantis į Juozo Gruodžio – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko – gimtinę. Jos vietoje 1966 m. lapkričio 13 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo su (autorius – L. Žuklys) kompozitoriaus bareljefu ir užrašu ,,Čia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gruodis”.
 
 
 
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
Padustėlio k., Zarasų raj.
 
 
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė – Padustėlio kaimas. Čia yra ir išlikęs jo gimtasis namas. Nors vidun į sodybą užeiti negalima ir ten nėra įrengtų ekspozicinių stendų, atvykę čia galės pamatyti vietą ir pajusti dvasią, kur, pasak paties poeto, prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus nuo Padustėlio“. Taip pat susipažinsite su aplinkos gamta, kuri įkvėpė mūsų poetą parašyti žymiuosius jo poezijos kūrinius.
 
 
Arkivyskupo M. Reinio gimtinė
 
 
Mečislovo Reinio gimtinė – Madagaskaro kaimas (anksčiau vadintas Bykovu), kurį, kaip tvirtinama, yra pavadinęs jis pats. Kaime yra išlikusi sodyba, kurioje gyveno M. Reinys – arkivyskupas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak liudininkų jo gimtinė buvo gražiai užlaikytas namas, o pačią sodybą sudarė septyni atskiri pastatai. Tada jinai išsiskyrė gausybe eglių ir liepų.
 
 
 
 
Antazavės šilas, šilo mūšio vieta
Antazavės sen. Zarasų raj.
 
 
Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta.
Mūšio vietoje atstatytos dvi žeminės, į kurias nukreips kelio ženklas kelyje Antazavė – Dusetos.
 
 
 
 
 
Lygumų akmuo
Suvieko sen., Zarasų raj.
  
 
Netoli Stelmužės dvaravietės Lygumų miške slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, taip kaip didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų. Jis turi ir savo legendą. Pasak jos,Velnias Milžinas (ne veltui jis dar vadinamas Velnio akmeniu). paleidęs jį į žemę, ir nuo to viskas joje smarkiai sudrebėjo, dėl ko atsirado kalnai ir daubos, o pats akmuo beveik visas įsmigo į žemę.
 
 
 
 
Totorių kapinės
Salakas, Zarasų raj.
 
 
Kada jos įkurtos duomenų nėra, tačiau yra veikiančios ir dabar. Mirusieji laidoti atvežami iš kitų Lietuvos vietovių. Tai vienintelės musulmonų kapinės Aukštaitijoje.