LT/EN/RU
Zarasų rajonas - Lietuvos turizmo traukos vietovė 2010
 
 
2010 m. liepos 8 d. įvyko Europos Komisijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos įgyvendinto EDEN projekto ,,Lietuvos turizmo traukos vietovė 2010. Darnus vandens turizmas“ baigiamoji konferencija, kurioje pristatyti visi projekto dalyviai ir paskelbti šių metų nugalėtojai. Dėl patraukliausios vietovės vandens turizmui varžėsi net 17 vandens turizmo paslaugas ir pramogas siūlančių teritorijų. Paraiškas konkursui pateikė dalyviai iš Lazdijų, Širvintų, Kauno, Anykščių, Jurbarko, Ukmergės, Utenos, Zarasų, Alytaus, Gargždų, Ignalinos, Biržų, Raseinių, Varėnos ir Šakių. Dalyvaujantys konkurse kvietė keliauti Širvinta, Ančia, Baltąja Ančia, Kauno mariomis, Venta, Nemunu, Dubysa, Alaušu, Nevėžiu, Ūla, Daugais, Nemunėliu, Šešupe, Šventąja, Sartais, Anykščių, Ignalinos ir Ukmergės kraštų vandens telkiniais, aplankyti Dreverną.
 
2010-ųjų metų patraukliausia vandens turizmo vietove Lietuvoje pripažintas Zarasų kraštas, o VšĮ Zarasų rajono turizmo informacijos centro pateiktas projektas ,,Zarasų kraštas – dangaus krantas žemėje“, kurį parengti padėjo Gražutės ir Sartų regininių parkų direkcijos bei UAB ,,Degesa“, pripažintas geriausiu. Garbingą II-ąją vietą pelnė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir Lazdijų turizmo informacijos centro projektas ,,Nacionalinė vandens turizmo trasa Pietų Dzūkijoje Ančios ežeru, Baltosios Ančios upe iki Nemuno“. Tretieji Lietuvoje – Dubysos regioninio parko direkcija ir jos parengtas projektas ,,Dubysa – vandens turizmo ir darnios plėtros santarvė“. Sveikiname savo kaimynus uteniškius – Utenos turizmo informacijos centro projektas ,,Gražuolio Alaušo ežero spalvos“ pelnė ketvirtąją vietą. Geriausiųjų penketuką pabaigia Krekenavos regioninio parko projektas ,,Kelionė Nevėžiu ir jo pakrantėmis“. Daugiau informacijos apie EDEN konkursą, 2007-2009 metų nacionalinius nugalėtojus rasite čia.
 
Gražus Zarasų kraštas – įsikūręs prie garsių ežerų ir žalių miškų, todėl neretai atvykusį į jį stebina gamtos įvairovė, jos unikalumas ir spalvingumas. Upių ir ežerų vingiai, tarsi karoliai pabirę kalneliai, ramybę saugantys miškai, negausiai apgyvendinta krašto teritorija – kaskart poilsiaujančių ir turistaujančių naujai atrandami stebuklai.
 
Zarasų kraštas – ežeringiausias kraštas Lietuvoje. Jame yra per 300 įvairaus dydžio ežerai, kurių plotas – 13381,1 ha. Per jo teritoriją teka 8 upės. Nors krašte vyrauja maži, iki 10 ha ploto ežerai, keletas jų garsūs visoje Lietuvoje – didžiausi Lietuvoje Drūkščiai, didžiausių dešimtuke minimi 1320 ha Luodis, 1350 ha Sartai ir 1258 ha Avilys. Beveik visi krašto telkiniai tinka poilsiui.
 
Ar nenuostabu, kad greta Rokiškio – Kupiškio lygumų plyti toks reljefingas Zarasų kraštovaizdis, tiesiog nubertas melsvais ežerų karoliais? Tyrinėjant gausius krašto akmenis, kuriuos, kaip žmonės sako ,,pats velnias išsėjo“, paaiškėjo, kad krašto paviršiaus ,,veidas“ susiformavo daugiau nei prieš 16 tūkstančių metų, paskutinio apledėjimo laikais. Ledas, slinkdamas iš skirtingų apledėjimo centrų, su savimi nešėsi skirtingų medžiagų riedulius, o sueižėję tirpstančių ledo liežuvių pakraščiai virto slėniais, daubomis, kalneliais...Taip per ilgus amžius ir susidarė kalvotas Zarasų krašto galinės morenos krštovaizdis, kuris savo išvaizda kartojo buvusių ledynų kontūrus. Tad visai nesuklysime teigdami, kad Zarasų krašto žmonės gyvena paskutinio ledyno paskutinio mūšio vietoje.
Beveik visis rajono vandens telkiniai vienaip ar kitaip naudojami rekreacijai. Zarasiškiai pamėgo šalia miesto esenčius ežerus, daug poilsiaujančių iš visos Lietuvos suvilioja ,,Antalieptės marios“, Sartai...Upes dažniau aplanko tik žvejai, tačiau romantiškoms kelionėms vandens turistai vis dažniau renkasi Šventąją, kuri Zarasų kraštui svarbi taip, kaip Lietuvai Nemunas, ir jai iš tiesų tinka Aukštaitijos gražuolės vardas. Plaukti Šventosios aukštupiu nebus lengva, tačiau už nuovargį ir patirtus išbandymus bus atlyginta gražiu kraštovaizdžio reginiu ir poilsiu prie ežerų.
 
UAB ,,Degesa“ vandens turizmo paslaugas pradėjo teikti 2001 metais. UAB ,,Degesa“ – tai poilsio ir vandens pramogų centras ant Šventosios upės kranto, žygiai kajakais ir baidarėmis Rytų Aukštaitijos ežerais ir upėmis. UAB ,,Pasarėlė“ siūlo aktyvų poilsį gamtoje: rengia žygius baidarėmis ir kanojomis Šventaja, plugdo pramoginiu plaustu Sartų ežeru. UAB ,,Adatėlė“ organizuoja vandens iškylas pontoniniais plaustais – katamaranais, juos gamina ir nuomoja. Senosios žvejų tradicijos, Vėžių valgymo čempionatas, žuvies sūrio gamyba, tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės, jaunimo kūrybos forumas – konkursas ,,Undinėlių daina“ , vandens sporto šventės – renginiai, reginiai ir veiklos, kurių tikslas populiarinti vieną svarbiausių krašto vertybių – vandenį.