LT/EN/RU
Zarasų rajono vandens telkiniai
 
 
Zarasų rajonas - vienas ežeringiausių Lietuvoje. Jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, kurių bendras plotas - 13381,1 ha. Per rajoną teka 8 upės, iš kurių vien tik Šventosios ilgis 44,7 km. Krašte yra 19 dirbtinių vandens telkinių - tvenkinių ir viena vandens talpykla - Antalieptės marios. Beveik visi vandens telkiniai tinka poilsiui.
 
Nors Zarasų rajone vyrauja maži, iki 10 ha ploto ežerai, keletas jų garsūs visoje Lietuvoje - didžiausi šalyje 4479 ha Drūkščiai (apie 1000 ha priklauso Baltarusijai), didžiausių ežerų dešimtuke esantys net trys rajono vandens telkiniai: 1320 ha Luodis, 1350 ha Sartai ir 1258 ha Avilys. Didesnių kaip 500 ha ežerų tarpe paminėtini Čičirys ir Samavas.
 
Pagal kilmę vyrauja ledyninės kilmės rininiai, patvenktiniai, mišrūs ir termokarstiniai ežerai. Zarasų rajono vandens telkiniai apima Šventosios bei Dysnos ir mažųjų Dauguvos intakų baseinus. Per šiuos ežerus praeina dviejų didelių upių - Nemuno (Šventoji) ir Dauguvos (Laucė) baseinų takoskyra. Vertinant hidrografinio tinklo būklę, kaip teigiamą bruožą, reikia pažymėti, kad didesnę dalį nei kituose Lietuvos rajonuose, sudaro natūralios upių ir upelių atkarpos. Apie 100 rajono vandens telkinių yra saugomose teritorijose.
 
Lietuvos Aplinkos ministerija yra nustačiusi kai kuriuos apribojimus, taikomus vandens telkinių naudojimui. Motorinėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti tik Drūkščių ežere visą navigacijos sezoną šviesiu paros metu ir Laukesos ežere visą navigacijos sezoną ,suderinus su Pasienio policija. Rajone yra 3 ežerai, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be specialaus Aplinkos ministerijos leidimo. Tai Gražutės regioninio parko teritorijoje esantys vandens telkiniai: Šiurpis ir Šiurpelis (juose peri reti paukščiai) ir paslaptingasis Švento ežeras.
 
Visos mažos rajono upės - Indraja, Kumpuolė, Šavaša ir t.t. yra įdomios ir svarbios žvejams - mėgėjams.
Rajono vandens telkiniuose veisiasi 28 rūšių žuvys, įskaitant ir introduktuotas žuvų rūšis. Atskirų rūšių paplitimas nevienodas: gausiausiai ir labiausiai paplitę ešeriai, kuojos, lydekos, lynai, aukšlės, paprastieji karosai. Viena iš vertingiausių verslinių žuvų - karšis, gyvenantis 2/3 rajono ežerų.
Svarbiausi ornitologiniu požiūriu yra šie vandens telkiniai: Avilys, Čičirys, Drūkščiai, Luodis, Samavas, Smalvas, Šventas, Vencavas ir Zarasas.
Rajono ežeruose ir upėse auga 5 rūšių saugotini ir 2 rūšių reti augalai.
Šiuo metu yra išnuomota per 60 rajono vandens telkinių, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba. Mėgėjiškai žūklei išnuomota per 40 ežerų. Medžiotojų ir žvejų draugijos Zarasų skyrius nuomoja šiuos vandens telkinius: Antalieptės marias, Asavą, Bebrinį, Galinį, Ilgelį, Ilgį (2 ežerai), Imbradą, Kietį, Kuolį, Kumpuolį, Laukesą, Lūkštą, Luodykštį, Paneikiškį, Pažemėlį Dydįjį, Pažemėlį Mažąjį, Saločių, Samanį, Samavą, Stelmužę, Šiurpį, Šventąją, Vencavą, Vencavėlį, Zalvį, Zalvą, Zarasą ir Zarasaitį.