LT/EN/RU
Apie Zarasų rajoną
 
 
Įdomi ir rajono geologinė praeitis: seniausias kristalinis uolienų pamatas, kuriam per keli milijardai metų, slūgso daugiau nei 700 m gylyje. Per tą laikotarpį dabartinė rajono teritorija buvo ne kartą atsidūrusi jūros dugne arba iškilusi virš jos lygio. Tyrinėjant gausius rajono akmenis, paaiškėjo, kad šio krašto paviršius susiformavo daugiau nei prieš 16 tūkstančių metų. 10 proc. (13381,1 ha) dabartinio rajono teritorijos užima vandens telkiniai – jų priskaičiuojama net 306, dėl to ežerų kraštu vadinamas Zarasų rajonas – viena ežeringiausių teritorijų Lietuvoje. Gražūs ir Zarasų krašto miškai, o iš jų ypač išsiskiria Gražutės giria - nuberta ežerais ir upelių vagomis, kalvomis ir kalneliais. Miškai, dažniausiai pušynai, užima per 30 proc. rajono. 
 
Rajonas išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumų   šiaurės rytų dalyje. Zarasų rajonas - unikali savo   kraštovaizdžiu teritorija, kuri  šiaurėje  ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose –  su Baltarusija,  pietuose – su Ignalinos ir  Utenos  rajonais, vakaruose – su Rokiškio žemėmis. Kalvotas  krašto  reljefas,  nubarstytas melsvais ežerais ir  žaliais  miškų  plotais, prieš šimtus tūkstančių metų visas  buvo padengtas storu ledo sluoksniu,atslinkusiu  nuo Skandinavijos kalnų - tuo apledėjimo laikotarpiu ir susidarė toks patrauklus rajono paviršiaus „veidas“.
 
Zarasų kraštą puošia ir garsina ne tik gamtos ištekliai, bet ir vertingas kultūros paveldo palikimas, kuriame ypatingai svarbi vieta tenka architektūros paminklams. Rajone esančių dailės paminklų sąraše daug vertingų XVII – XIX a. vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, sukurtų profesionalių dailininkų ir liaudies meistrų.
Keliaudami po Zarasų kraštą galite apžiūrėti ir archeologijos, istorijos bei urbanistikos paminklus.                            
Kaimo turizmas – viena populiariausių alternatyvių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone. Per 50 šios paslaugos teikėjų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, saugomose teritorijose, neretai – įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje. Negalima nepastebėti šia veikla populiarinamų krašto gamtos ir kultūros paveldo išteklių, kuriuos pažinti kviečiama iškylaujant vandeniu, dviračiais, keturračiais motociklais, jodinėjant.              
 
Plėsdami veiklų pasiūlą, sodybų šeimininkai ieško įvairesnių paslaugų formų: įrengia lauko sporto aikšteles, sodybos teritorijoje apgyvendina egzotiškus paukščius ar Lietuvos miškuose gyvenančius gyvūnus, organizuoja medžioklę, siūlo mėgautis ne tik tradicinės, bet ir pirties – kubilo  malonumais, čia pat, sodybos teritorijoje, užaugintais ekologiškais produktais, organizuoja šventes bei stovyklas, žiemos metu įrengia čiuožyklas ant vandens telkinių. 
Verslininkų pastangomis įrengta „mažoji“ turizmo infrastruktūra padeda atskleisti unikalius krašto išteklius bei palaikyti natūralų žmogaus ryšį su gamta: juk nepagailėta Zarasų kraštui nuostabaus kraštovaizdžio su vandenis plukdančia Šventosios upe, nerimstančiais Sartais, Antalieptės mariomis, Luodžiu ir gausybe kitų, šimtais skaičiuojamų vandens telkinių. Tad neabejojame: pasiūlymai ilsėtis turistinėse stovyklose bus patrauklūs krašto svečiams, ieškantiems naujų ir dar nelankytų vietų, žavinčių paprastumu ir erdve ...
 
Beveik visi krašto vandens telkiniai yra naudojami rekreacijai. Mėgiami ne tik aplink Zarasus esantys ežerai, bet ir toliau nuo miesto nutolę vandens telkiniai: Sartai, Antalieptės marios, Luodis, Čičirys, Aviliai, Drūkščiai...Ypač kraštui svarbi Šventosios upė ir jai iš tiesų tinka Aukštaitijos gražuolės vardas. Daugelis Zarasų kraštą vadina „melsvomis Lietuvos akimis”. Ir ne nuostabu: juk jame tyvuliuoja net per 300 vandens telkinių!                                                                   
 
  • Vietovių registras
  • Heraldika
  • Regioniniai parkai

  •