zarasai.lt

Informacija

Klausiate - atsakome

Klausimas:

Norėčiau sužinoti, kur pagal įstatymus yra mokyklinių autobusiukų vairuotojų darbo vieta? Kur jiems dėtis atvežus vaikus į mokyklą? Šiltu metu galima ir autobusiuke pasėdėti. O kur dėtis per šalčius? Mokykla turi teisę ir neįsileisti, juk tai ne jos darbuotojas, pašalinis asmuo. Kodėl vairuotojų darbdavys tuo visai nesirūpina?

Atsakymas:

Dėl mokinių pavėžėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas ir iš jų mokykliniais autobusais ypatumų pagal uždarojoje akcinėje bendrovėje „Zarasų autobusai" taikomą darbo laiko apskaitos tvarką dalį mokyklinių autobusų vairuotojų darbo laiko sudaro prastova - darbo laikas, kada autobuso vairuotojas nevairuoja autobuso, t. y. jam neduodama sutartyje sulygto darbo ar nepasiūloma kito darbo (Darbo kodekso 143 straipsnis).

Už prastovą vairuotojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsniu. Prastovos metu autobusų vairuotojų buvimo vieta nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: vienas autobuso vairuotojas dalį darbo dienos dirba jo aptarnaujamoje bendrojo ugdymo mokykloje pagal atskirą darbo sutartį. Vienam autobuso vairuotojui prastovos metu, suderinus su jo aptarnaujamos bendrojo ugdymo mokyklos administracija, suteikta galimybė būti šios mokyklos patalpose. Dar vienam autobuso vairuotojui tokia galimybė bus suteikta nuo 2011-01-23, nes šiuo metu keičiamas jo aptarnaujamas maršrutas ir maršruto tvarkaraštis. Likusiems mokyklinių autobusų vairuotojams, atsižvelgiant į jų galimybę prastovos metu pasiekti namus, vadovaujantis Darbo kodekso 195 straipsnio 6 punktu, suteikta teisė prastovos metu nebūti darbe.

Bendrovei papildomai apklausus visus mokyklinių autobusų vairuotojus ir jų aptarnaujamų bendrojo ugdymo mokyklų administracijas nenustatyta jokių skundų ar pageidavimų dėl autobusų vairuotojų buvimo vietos ir sąlygų prastovos metu.

Švietimo ir kultūros skyrius

ir UAB „Zarasų autobusai"

Daugiau..

Svetainės sukūrimą rėmė

Zarasų istorija

Nors dabartinio Zarasų miesto teritorijoje piliakalnių neaptikta, tačiau jų gausumas artimose ir tolimesnėse apylinkėse rodo, kad Zarasų kraštas buvo tankiai gyvenamas dar I-ajame m.e. tūkstantmetyje – II-ojo tūkstantmečio pradžioje.

Zarasai priklausė sėlių žemėms, tačiau Sėlos ribas apibūdinančiuose XIII-XIVa. dokumentuose nei ši vietovė, nei aplinkiniai ežerai neminimi.

Nesant archeologinių duomenų, tikslesnis Zarasų gyvenvietės susidarymo laikas kol kas neišaiškintas. Miestelių tyrinėtojo Algimanto Miškinio nuomone, ,,gyvenvietė buvo įsikūrusi gal XV a. viduryje, o miestelis galėjęs būti jau XV a. pabaigoje”. A.Miškinio hipotezės dėl vienuolyno, neva buvusio saloje ir perkelto į Antalieptę, dėl dvaro vietos miestelyje, nėra pakankamai pagrįstos.

Vilniaus vyskupijos tyrinėtojas Jerzy Ochmanskis neabejoja, kad prieš 1508 m. Zarasuose buvo įkurta bažnyčia, o Zarasai miesteliu vadinami nuo 1522 m., nors egzistavo žymiai anksčiau. Vietovė buvo tinkama gyventi, nes per ją nuo seno driekėsi vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą.

2010-01-29

Svarbu