Apie Zarasų rajoną

Zarasai – Šiaurės Rytų Lietuvoje ant kalvos virš septynių ežerų iškilęs miestas. Atvykęs į Zarasų kraštą lankytojas patenka į kalvų, ežerų ir miškų apsuptyje įsikūrusį rojų, dar nuo seno įvairiai palyginama: dėl savo kalvotumo - kaip Lietuvos Šveicarija arba dėl savo ežeringumo - Lietuvos Suomija. Mieste lankytojas turi galimybę pasigrožėti Zaraso ežeru ir jo salomis nuo miesto vizitine kortele jau spėjusiu tapti apžvalgos rato. Septyniolikos metrų aukštyje vienas sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje atveria vaizdžią ežero panoramą su Didžiąja sala – viena didžiausių salų Lietuvoje, didžiausių vasaros renginių vietų, gausybę istorijų serginčia miesto širdimi. Zarasų ežero saloje buvo senoji dvarvietė priklausiusi Vilniaus vyskupams ir sunykusi pačioje XVIII a. pabaigoje. 

Aktyvesnio poilsio mėgėjai liks kupini įspūdžių apsilankę pušyno apsuptyje esančiame Zarasaičio ežero paplūdimyje. Įrengtas atviro lauko plaukimo baseinas su dešimties metrų aukščio šuolių į vandenį tramplynu arba išbandyti save viename dižiausių Lietuvoje vandenlenčių parkų. Šie objektai - tikras iššūkis aštrių pojūčių mėgėjams ir išskirtinė pramoga stebėtojams.

Tarp daugiau nei trijų šimtų ežerų įsikūręs Zarasų rajonas yra vienas ežeringiausių Lietuvoje ir puikuojasi vienais didžiausių šalies ežerų – Drūkšiais, Aviliu, Luodžiu bei ilgiausią kranto liniją šalyje turinčiais Sartais, vaizdingosiomis Antalieptės mariomis. O ir kiti ežerai, upės, kad ir ne tokie garsūs, yra ne mažiau patrauklūs poilsiui, žvejybai ar vandens pramogoms. Kaimo turizmas – viena populiariausių alternatyvių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone. Apie 50 šios paslaugos teikėjų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, saugomose teritorijose, neretai – įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje.

Kraštas lankytojus žavi ne tik savo vandenimis, bet ir vaizdinga bei unikalia sausumos gamta. Jau daug metų iš įvairių vietovių vyksta lankytojai, norintys pamatyti senolį Stelmužės ąžuolą ir įsitikinti, kad tokie gamtos stebuklai iš tikrųjų egzistuoja. Kas žino, kokias paslaptis saugo vienas seniausių Europos ąžuolų. Susižavėję ąžuolo galia, mažai žmogaus paliesta gamta galite grožėtis keliaudami po visą rajoną išsibarsčiusiais pažintiniais maršrutais vandeniu ir sausuma. 

Pamatykite Gražutės ir Sartų regioninių parkų lankytojų centruose veikiančias nepakartojamas gamtines ekspozicijas, o ypač Salako miestelyje esantį Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejų“ – toliausiai nuo jūros nutolusį jūros muziejų Lietuvoje. Kraštas turtingas ne tik savo gamtos, bet ir kultūros paveldu.

Pažinti turtingą Zarasų krašto istoriją galite ne tik lankydami Zarasų krašto, Antalieptės ir Antazavės muziejus su jų ekspozicijomis. Zarasai turi Pirmojo pasaulinio karo ekspoziciją Turmante. Pažintiniai-istoriniai klodai slypi Zarasų rajono kultūros paveldui priskirtoje Stelmužės dvarvietėje su jos išlikusiais ūkiniais pastatais ir seniausia Lietuvioje medinės architektūros Viešpaties Jėzaus kryžiaus filijine bažnyčia su savo unikaliais mediniais raižiniais. Rajone yra ir daugiau itin lankomų sakralinės architektūros vietų: Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia – manoma, vienas aukščiausių akmeninių pastatų Rytų Europoje, Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia– gabių meistrų kūrinys, pakerintis savo didingumu ir detalėmis bei kiti krašto maldos namai. Lankytojai neaplenkia ir piligriminės traukos vietos – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos prie Ilgio ežero.

Apsilankymu šiame Rytų Aukštaitijos krašte neliks nusivylę besižavintys įspūdinga bei unikalia architektūra bei besisemiantys įkvėpimo iš iškilių asmenybių darbų. Zarasų krašte gimė, tam tikru metu gyveno ar dirbo daug žinomų asmenybių: visuomenės veikėjas daktaras Domininkas Bukontas, kalbininkas Kazimieras Būga, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos politikų Augustinas Voldemaras, vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose išgarsėjęs animatorius Abrahamas Jaffee, kompozitorius Juozas Gruodis, tarpukario Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis, poetai Paulius Širvys ir Antanas Vienažindys, 1831 metų sukilimo herojė Emilija Pliaterytė, garsus žydų kilmės dailininkas Jehuda Penas. Su kai kurių iš paminėtų reikšmingų Zarasų kraštui asmenybių gyvenimu ar darbais lankytojai gali susipažinti aplankę jų gimtąsias vietas – dalyje jų veikia muziejai, o kai kurios tiesiog pažymėtos didžios asmenybės atminimo ženklu. Zarasų rajono turistai laukiami kalbininko Kazimiero Būgos memorialiniame muziejuje, veikiančiame jo gimtajame Pažiegės kaime. Poezijos mylėtojai kviečiami aplankyti Gipėnų kaime poeto Antano Vienažindžio senelio sodyboje įrengtą visuomeninį-memorialinį muziejų. Su narsios karžygės Emilijos Pliaterytės ir su grafų Pliaterių giminės istorija susijusius eksponatus galima išvysti Antazavės krašto visuomeniniame istorijos muziejuje. Taip pat įdomu aplankyti vieno garsiausių XX amžiaus lietuvių poetų Pauliaus Širvio gimtinę Padustėlio kaime ar XX amžiaus pirmosios pusės arkivyskupo, politiko ir visuomenės veikėjo Mečislovo Reinio gimtąją sodybą Madagaskaro kaime.

Ežerų krašto lankytojas gali apžiūrėti ne tik Zarasų rajoną garsinančius statinius, bet ir pamatyti moderniosios kultūros darbų – Zarasų muziejuje (miesto centre) eksponuojami žymaus dailininko Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės meno kūriniai. Zarasų rajono Savivaldybės kultūros centras kviečia aplankyti parodas, turiningus renginius, tarp jų – garsių atlikėjų koncertus ar spektaklius su žinomiausiais Lietuvos aktoriais. Ne tik apžiūrint, bet ir ,,ragaujant“ galima pažinti Zarasų kraštą. Čia siūlome mėgautis gardžiausiais kulinarinio ir tautinio paveldo patiekalais: tris šimtus metų menančiame Šlyninkos vandens malūne iš „razavų“ miltų kepamų blynų ir iš ruginių ir kvietinių miltų kepamos duonos, pagal unikalias receptūras verdamo Čižo ir Vasaknų dvaro alaus, vietos restorane ,,Monopolis" paskanauti Zarasų ežeruose sugaunamos seliavos.

Norėdami pajusti šį kraštą, turite patys viską išbandyti ir patirti dalyvaudami teminėse edukacinėse programose, kuriose veikla varijuoja nuo medienos gaminių drožybos pas medžio drožybos meistrus Eriką Čypą, Kairių šeimą ar duonos kepimo Šlyninkos vandens malūne iki pasivaikščiojimo po stebuklingą Lieptų kaimą persikėlus į magiškus pagonybės laikus. Senolių pasakų kaimas Vajasiškyje yra lietuvių liaudies papročius pristatantis kaimas, kuriame galima išmokti atlikti paprastus buitinius darbus su senoviniais rakandais. Taip pat galite nusižiesti lėkštę ar vazą dalyvaudami keramikos edukaciniame renginyje, organizuojamame patyrusio keramikos meistro Romualdo Pučeko.

Zarasų kraštas turistus traukia ne tik turtinga istorija ar lankytinų objektų gausa, bet ir tūkstančius lankytojų pritraukiančiais kultūriniais renginiais. Apie didžiuosius renginius, vykstančius tiek miesto apylinkėse, tiek Zarasų lopšyje – Didžiojoje Saloje, žino bene kiekvienas lietuvis. Dešimtis tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos ir aplinkinių valstybių pritraukiantys muzikos festivaliai po atviru dangumi džiugina garsių Europos muzikos grupių pasirodymais ir pramogų gausa. Vienas išskirtiniausių Lietuvoje muzikos ir aktyvių pramogų festivalis „Galapagai“, baltiškasis ir mistiškasis neofolkloro muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Zarasai yra automobilių sporto varžybų tvarkaraštyje, o kur dar Dusetas ir Zarasus garsinančios Sartų žirgų ristūnų varžybos.

Pirmosios Lietuvos kultūros sostinės titulą pelnęs, kurortinės teritorijos statusą turintis, žvejų rojumi pripažintas, vienu iš patraukliausių vandens turizmo vietovių ir rojaus kampeliu žemėje išrinktas kraštas laukia visų, pasiryžusių pasinerti į didingą Zarasų rajono pažinimo kelionę.

Pasimatysime Zarasuose - svetingame miškų ir ežerų krašte! 

Informacija atnaujinta 2024-10-10 13:59

lt en ru