Valstybinės kalbos priežiūra ir kontrolė

Zarasų rajono savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja Birutė Kajutytė,

tel. (0 385) 37173, el.p. birute.kajutyte@zarasai.lt

 

Netrunki pastebėti, kad žmonės nevertina savo gimtosios kalbos: trumpina žodžius, juos pakeičia, skolina naujus žodžius iš užsieniečių. Taip kalboje atsiranda hibridai, žargonas, skoliniai, barbarizmai. Kai kas net piktinasi, kad kalbininkai neva per daug reikalauja, be reikalo taiso. Reikalauk nereikalavęs, bet klaidų rašomojoje ir šnekamojoje kalbose, deja, gausu. Taigi, ne kalbininkai kalti – kalba kenčia nuo netaisyklingo jos vartojimo.

Dažnam gal atrodo, kad nieko neatsitiks, jeigu pasakysi kaip nori, manydamas, jog tai smulkmena. Taip, pasaulis nesugrius, bet kalbos kultūrai bus padaryta žala. Be to, taisyklinga kalba yra ir paties kalbėtojo kultūros požymis. Dar blogiau, kai vartojami barbarizmai, vertalai, semantizmai. Tuomet iškraipomos žodžių reikšmės, sunkiau suvokti mintį.

Semantizmas yra savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka. Svetimos kalbos dažniausiai paveikia šalutines žodžio reikšmes, o pagrindinė reikšmė nepažeidžiama. Skolinta arba klaidinga reikšme vartojami žodžiai labai kenkia kalbos taisyklingumui. Štai girdime: Dar kartą didelis ačiū (= Dar kartą labai ačiū); Jis pastoviai vėluoja į pamoką (= Jis nuolat vėluoja į pamoką); Žmonės aplamai (vadinasi, kvailai) nieko nežino apie šią ligą (= Žmonės apskritai nieko nežino apie šią ligą); Šis nutarimas iššaukė pyktį (= Šis nutarimas sukėlė pyktį).

Šie keli pavyzdžiai rodo, kaip turime paisyti kalbos normų, kad išvengtume dviprasmybių, siektume minties aiškumo, kalbos taisyklingumo.

 

Naudingos nuorodos: