Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja
Irina Melkova, 0 385 37181, irina.melkova@zarasai.lt
Keliai ir susisiekimas
Komunalinis ūkis
Šildymas
Zarasų rajone centralizuotą šildymą užtikrina AB Panevėžio energija.
Informacija pildoma.
Vanduo
Centralizuotą vandens tiekimą Zarasų rajone užtikrina UAB ,,Zarasų būstas".
Visą informaciją susijusią su vandens kainomis ir tiekimo sąlygomis rasite įmonės tinklapyje www.Zarasubustas.lt
Komunalinės atliekos
Komunalinių ir antrinių atliekų išvežimo grafikai.
Kas nustato gyventojo mokamos kainos dydį?
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinės rinkliavos) dydžiai yra skaičiuojami vadovaujantis aštuoniais galiojančiais teisės aktais, kurių sąrašą rasite šio straipsnio pabaigoje.
2023 m. vietinės rinkliavos kaina nustatyta vadovaujantis 2022-12-16 Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-214, kuriuo buvo patikslinti Zarasų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Galiojantys vietinės rinkliavos dydžiai pateikiami Nuostatų 1 priede.
Už ką sumoka gyventojas?
Vadovaujantis aukščiau minimu priedu, gaunamoje sąskaitoje prie kiekvieno nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto objekto yra dvi eilutės „pastovioji dalis“ ir „kintamoji dalis“, kurios apskaičiuojamos pagal patvirtintus Zarasų rajono savivaldybės tarybos atliekų tvarkymo nuostatus. Pastovioji dalis – konkreti fiksuota metinė suma (kuri apima būtinąsias atlietų sutvarkymo sąnaudas) pagal nekilnojamo turto objektų kategoriją (pvz. gyvenamos paskirties namas ar butas – 46,68 Eur per metus, garažas – 7,77 Eur per metus, kultūros paskirties objektai –75,89 Eur per metus). Kintamoji dalis – yra kintantis parametras. Individualių būstų atveju jis priklauso nuo ištuštinamų konteinerių kiekio, o pavyzdžiui administraciniuose pastatuose kintamoji dalis priklauso nuo patalpų kvadratų skaičiaus.
Kaip skaičiuojamas ištuštintų konteinerių skaičius?
Kaip jau minėta – Nuostatų 1 priede numatyta, kad pavyzdžiui 240 litrų talpos konteinerio išvežimo kaina yra 2,03 Eur. Minimalus metinis išvežimo skaičius nustatytas yra 8. T. y. minimalus 240 litrų talpos 8 konteinerių išvežimas per metus kainuoja 16,24 Eur. Privačius komunalinius konteinerius eksploatuojantys gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad į bazinę metinę kainą yra įskaičiuoti tik 8 konteinerio išvežimai. Gyventojų patogumui per metus organizuojama daugiau, t .y. 12 išvežimų, tačiau jei užpildote tik nustatytą minimalų 8 konteinerių skaičių – mokate už 8 konteinerius. Atminkite, jeigu 12 kartų išstumiate konteinerį ištuštinimui – papildomai prie minimalaus 8 vienetų kiekio turite sumokėti už 4 konteinerių ištuštinimą. Ši papildomų 4 konteinerių suma jus pasieks tik kitų metų sąskaitos apimtyje, nes sąskaitos už komunalines atliekas yra siunčiamos tik vieną kartą per metus.
Koks minimalus ištuštinamų konteinerių kiekis?
Vadovaujantis rinkliavą reglamentuojančiais teisės aktais, ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis (minimali komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtis) negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
Kodėl įvyko perskaičiavimas už 2021-2022 metus?
Mokėjimo pranešimai už 2023 metus buvo išsiųsti balandžio mėnesį. Metų pradžioje dar nėra aišku, koks faktinis mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičius bus pateiktas ištuštinimui per 2023 metus. Tik 2022 m. pabaigoje yra apibendrinama faktinė informacija apie 2022 m. išvežtų konteinerių skaičių. Jeigu 2022 m. faktiškai buvo ištuštinta daugiau konteinerių nei 2022 m. pavasarį gautame mokėjimo pranešime, tuomet 2023 m. mokėjimo pranešime, eilutėje „Perskaičiavimas už viršytą minimalų konteinerių ištuštinimą“ pateikiamas perskaičiavimas, kuris gaunamas viršytų konteinerių skaičių padauginus iš tuo metu galiojusios konteinerio ištuštinimo kainos.
Atkreipiame dėmesį, kad 2023 m. sąskaitose pateikiamas perskaičiavimas ir už 2021 m. viršytą minimalų konteinerių ištuštinimą. Tokia situacija susiklostė todėl, kad faktiniai konteinerių ištuštinimo duomenys už 2021 metus iš komunalinių atliekų vežėjo duomenų bazės į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ duomenų bazę dėl techninių problemų buvo perduoti tik 2022 metais, po mokėjimo pranešimų išsiuntimo. Perskaičiavimas už viršytus konteinerių ištuštinimus atliktas pagal 2021 metais galiojusius įkainius. Tai neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d.: 68 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas, ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Ar turiu mokėti už nekilnojamą turtą, kuriuo nesinaudoju?
Zarasų rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos nuostatuose numatyta, kad pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar Įgalioti asmenys.
Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys, Savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai ar Įgalioti asmenys, deklaruodami, kad nesinaudoja ir nesinaudos nekilnojamuoju turtu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims ir nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra bei deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla.
Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objekto savininkas, norintis, kad jam nebūtų skaičiuojama kintama vietinės rinkliavos dalis, turi pateikti:
1.1. prašymą – sąžiningumo deklaraciją;
1.2. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius dvejus metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per ketvirtį neturi viršyti 50 kWh;
1.3.vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per ketvirtį neturi viršyti 1 m3.
Vietinės rinkliavos nemoka nekilnojamojo turto objektų (išskyrus sodo ir garažų paskirties objektus) savininkai ir jų įgalioti asmenys, pateikę licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus, kurioje sunaudotas elektros energijos kiekis yra 0 kWh ir vandens tiekėjo pažymą (kai vanduo teikiamas centralizuotai) apie suvartotą geriamojo vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus, kurioje sunaudotas vandens kiekis yra 0 m3. (Nuostatų 17 punktas).
Metinė Vietinė rinkliava negali viršyti 1 procento metinės Vietinės rinkliavos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Jeigu metinė Vietinė rinkliava viršija 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, metinės Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymu ji gali būti perskaičiuota. Po perskaičiavimo metinė Vietinė rinkliava turi būti lygi 1 procentui praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų. Metinės Vietinės rinkliavos dydį perskaičiuoja Administratorius, kuriam metinės Vietinės rinkliavos mokėtojai turi pateikti prašymą, dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijas, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų (išskyrus nedarbingo amžiaus vaikus) pažymas apie visas gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus. Šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikomos tik Zarasų rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims už ne daugiau kaip 3 skirtingų rūšių nekilnojamojo turto vienetus.
Vietinę rinkliavą reglamentuojantys teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (dok. Nr. VIII-787);
- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (dok Nr. I-533);
- Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (dok. Nr. VIII-1725);
- Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. Nr. įsakymu D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – „Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašas“);
- Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 , toliau – „Taisyklės“;
- Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“;
- Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-94 patvirtintais „Zarasų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais“ (su vėlesniais pakeitimais), toliau – „Nuostatai“;
- Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. T-5 patvirtinta Zarasų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą metodika“.