Globalios Naujienos

Zarasų miesto istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Malūno gatve iki sankryžos su Vilniaus gatve, 2026 m. rugpjūčio 10–rugsėjo 9 d. atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Tyrimai buvo vykdomi prieš tęsiant Birutės gatvės tvarkymo darbus, atsižvelgiant į šioje teritorijoje anksčiau aptiktus žmonių palaikus ir istoriniuose šaltiniuose pažymėtas kapinių teritorijas. Tyrimus pagal parengtą ir aprobuotą detaliųjų archeologinių tyrimų ir žvalgymų projektą atliko MB „Fosos“. Leidimą tyrimams išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Ištirtas daugiau kaip 850 kv. metrų plotas

Detaliųjų archeologinių tyrimų metu buvo ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kv. metrus. Tyrimų metu atidengti ir išpreparuoti 34 žmonių kapai, taip pat aptikta pavienių žmonių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Papildomai archeologinių žvalgymų metu išžvalgytas 755 kv. metrų plotas Birutės gatvės atkarpoje link Vilniaus gatvės bei 200 kv. metrų, apie 300 kub. metrų, 2025 m. iš kapų aplinkos iškasto ir sandėliavimo vietoje sukaupto grunto.

Tyrimų metu nustatyta, kad dalis palaidojimų buvo stipriai pažeisti ankstesnių žemės kasimo ir inžinerinių tinklų tiesimo darbų. Vis dėlto kai kuriose vietose išliko geriau išsilaikę kapai ir palaidojimų grupės, leidžiančios geriau pažinti šioje teritorijoje buvusių kapinių struktūrą. Didžiausias kapų tankumas nustatytas penktoje perkasoje – čia palaidojimai išsidėstę eilėmis, aptiktos ir grupinės kapavietės.

Tyrimų metu rasta įvairių istorinių radinių

Archeologinių tyrimų metu aptikta įvairių radinių – monetų, keramikos ir fajanso indų šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių bei kitų daiktų.

Kai kurie radiniai padeda preliminariai datuoti palaidojimus. Pavyzdžiui, atskiruose kapuose aptikti kryželiai datuojami XVIII a. pabaiga–XIX a. pirmąja puse, o kai kurie kiti radiniai siejami su XIX amžiumi. Tyrimų išvadose nurodoma, kad šioje kapinių dalyje buvo laidojama nuo XVIII a. antrosios pusės iki XIX a. pirmosios pusės ar net XIX a. vidurio. Tuo pačiu įvairiuose kultūrinio sluoksnio ir perkasto grunto sluoksniuose aptikta ir XVII–XX a. datuojamų radinių.

Archeologai taip pat nustatė, kad dalis mirusiųjų buvo palaidoti karstuose, o palaikai guldyti aukštielninki ir orientuoti skirtingomis kryptimis. Kai kuriose vietose aptiktos kelių palaidojimų grupės, o vienoje grupinėje kapavietėje palaidojimai buvo išsidėstę net trimis aukštais.

Patikslintos istorinių kapinių ribos

Vienas iš svarbiausių tyrimų tikslų buvo ne tik ištirti konkrečioje Birutės gatvės dalyje esančius palaidojimus, bet ir patikslinti istorinių kapinių ribas.

Remiantis atliktų archeologinių tyrimų rezultatais, ankstesnių tyrimų duomenimis, istorine kartografija ir kitais turimais duomenimis, nustatyta, kad istorinės kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų. Numanomos kapinių ribos nustatytos pagal 1889 m. Zarasų miesto planą. Jos apima dabartinių Birutės g. 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir Malūno g. 23, 25, 27, 28 sklypų teritorijas.

Archeologų vertinimu, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir kitus istorinius duomenis, tikslinga šias istorines kapines įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių.

Ką tai reiškia tolesniems Birutės gatvės darbams?

Atliktų tyrimų pažymoje nurodoma, kad detaliai ištirtų perkasų Nr. 1–6 vietose galima vykdyti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų.

Tuo tarpu Birutės gatvės atkarpoje nuo Birutės g. 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur archeologiniai žvalgymai atlikti iki 0,65 m projektinio gylio, tolimesniems grunto judinimo darbams nuo 0,65 m gylio rekomenduojama atlikti archeologinius žvalgymus. Tai svarbu dėl išliekančios tikimybės aptikti kapų ar pavienių žmonių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų.

Kitose dar netirtose Zarasų miesto istorinės dalies teritorijose grunto judinimo darbų pobūdis ir archeologinių tyrimų apimtys turės būti nustatomi pagal konkrečius būsimus projektinius sprendinius, tyrimų pobūdį ir apimtis derinant su Kultūros paveldo departamentu bei Moksline archeologijos komisija.

Tyrimai dar nesibaigė

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu yra parengta archeologinių tyrimų pažyma (susipažinti su ja galite čia), tačiau galutiniai tyrimų rezultatai dar rengiami.

Po archeologinių tyrimų metu rastų palaikų ir pavienių kaulų numatoma atlikti antropologinius tyrimus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Atlikus antropologinius tyrimus, palaikai bus perlaidoti kapinėse. Archeologinių tyrimų metu rasti radiniai pagal nustatytą tvarką taip pat bus perduoti muziejui, įtrauktam į Kultūros ministerijos patvirtintą sąrašą, priimti archeologinius radinius.

Galutinė archeologinių tyrimų ataskaita visuomenei bus pateikta susipažinti tuomet, kai bus atlikti visi numatyti papildomi antropologiniai ir kiti tyrimai bei galutinai apibendrinti jų rezultatai. Tai leis visuomenei pateikti ne tik pirminius archeologinių tyrimų duomenis, bet ir išsamesnę informaciją apie aptiktus palaidojimus, jų chronologiją, antropologinių tyrimų rezultatus, radinius bei istorinę šios teritorijos reikšmę.

Birutės gatvėje atlikti tyrimai yra svarbūs ne tik vykdomų infrastruktūros tvarkymo darbų požiūriu, bet ir Zarasų miesto istorijai. Jie suteikė naujų duomenų apie šioje miesto dalyje buvusias istorines kapines ir čia gyvenusių žmonių laidojimo tradicijas, o kartu padėjo tiksliau nustatyti teritorijas, kurioms ateityje turės būti taikomi paveldosaugos reikalavimai.

Statybos ir infrastruktūros skyriaus inf.
Asociatyvi nuotr.