Globalios Naujienos

Straipsnių cikle „Zarasai pasaulyje“ pasakojame apie užsienyje gyvenančius ar į Lietuvą sugrįžusius žmones, kurie savo patirtimi, ryšiais ir idėjomis nori prisidėti prie Zarasų krašto ateities. Viena iš pretendenčių tapti Zarasų krašto garbės ambasadore – Šveicarijoje gyvenanti Ingrida Jadzevičienė. Į užsienį su šeima išvykusi vos keleriems metams, svetur ji pasiliko gerokai ilgiau, tačiau ryšio su Lietuva neprarado. Šiandien profesinę komunikacijos patirtį ir veikloje su diaspora sukauptus ryšius ji norėtų pasitelkti garsindama Zarasus ir burdama po pasaulį pasklidusius kraštiečius.

Trumpa išvyka virto svarbiu gyvenimo etapu

Ciuriche I. Jadzevičienė gyvena jau aštuonerius metus. Išvykti paskatino šeiminės aplinkybės ir noras pamatyti pasaulį, o planas svetur praleisti metus ar dvejus pamažu keitėsi – šeima vis atidėdavo sugrįžimą ir pasilikdavo dar kuriam laikui.

Ilgesnis, nei tikėtasi, gyvenimo etapas Šveicarijoje atnešė ne tik naujų pažinčių ir patirčių, bet ir esminių profesinių pokyčių. Pagal išsilavinimą pašnekovė yra baudžiamosios teisės specialistė, Lietuvoje taip pat dirbusi komercinės teisės srityje. Tačiau persikėlus į kitą šalį ankstesnį darbą tęsti buvo sudėtinga – tam trukdė kitokia teisinė sistema, todėl teko ieškoti naujos veiklos krypties.

Išbandžiusi skirtingas sritis, teisininkė pasuko į rinkodarą ir komunikaciją. Dabar ji skaito paskaitas, konsultuoja smulkiojo verslo atstovus ir vadovaujamas pareigas einančius žmones, padeda jiems kurti asmeninį prekės ženklą, pristatyti savo veiklą socialiniuose tinkluose, telkti auditoriją ir aiškiai kalbėti apie siūlomas paslaugas ar produktus.

Šis profesinis posūkis pakeitė ir moters požiūrį į darbą su žmonėmis. Teisėje atsakymų pirmiausia ieškoma įstatymuose, o komunikacijoje vieno visiems tinkamo būdo nėra. Vieni žmonės drąsiai reiškia mintis ir lengvai bendrauja su auditorija, kitiems prireikia pagalbos atrandant savo stiprybes bei mokantis jas atskleisti. Būtent gebėjimas išgirsti skirtingus žmones ir kiekvienam pasiūlyti tinkamą kelią tapo svarbia dabartinės jos veiklos dalimi.

Šeimos šaknys liko gyvos

Nors I. Jadzevičienė gimė ir užaugo Vilniuje, jos šeimos šaknys – Zarasų krašte. Čia yra prosenelių gimtinė, čia prabėgo ir didelė dalis pačios pašnekovės vaikystės. Ji prisimena ne tik ilgas vasaras, bet ir pavasarius bei vėlyvo rudens viešnages, todėl Zarasai jai niekada nebuvo vien retkarčiais aplankoma giminės žemė.

Gyvenimas Šveicarijoje šio ryšio nenutraukė. Dažnos kelionės į Lietuvą, susitikimai su artimaisiais ir šeimos istorija padėjo išsaugoti artumą gimtajai šaliai. Ne mažiau svarbu buvo perduoti jį dukroms, kad ir jos pažintų savo kilmę, Lietuvos kultūrą, istoriją bei šeimos puoselėjamas vertybes.

„Negalima tiesiog nukirsti šaknų ir apsimesti, kad jų nėra. Žmogus turi žinoti, iš kur yra kilęs, pažinti savo šalį, jos kultūrą, vertybes ir istoriją“, – įsitikinusi pašnekovė.

Meilę Lietuvai jai įskiepijo seneliai, o dabar šį jausmą moteris perduoda savo vaikams. Dukros ne tik domisi tėvų gimtine, bet ir pačios norėtų ateityje grįžti bei gyventi Lietuvoje. Todėl sugrįžimas šeimoje nėra vien abstrakti kada nors galinti išsipildyti svajonė – apie jį kalbama kaip apie realų ateities pasirinkimą.

Profesiniai ryšiai atvedė į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę

Ryšį su Lietuva ilgainiui sustiprino ir vis aktyvesnis I. Jadzevičienės dalyvavimas diasporos gyvenime. Į šią veiklą ji atėjo per profesines pažintis ir bendravimą su skirtingose šalyse gyvenančiais lietuviais. Vieni kontaktai atverdavo kelią kitiems, o turimos komunikacijos žinios pasirodė naudingos ir bendruomeninėje veikloje.

Padėjusi keliems žmonėms pasirengti rinkimams į vadovaujamas pareigas diasporos organizacijose, specialistė sulaukė kvietimo prisidėti prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB) komisijų darbo. Šiuo metu ji yra PLB Ekonominio bendradarbiavimo komisijos ir Bendradarbiavimo su Lietuvos regionais ir grįžimo komisijos narė.

Pirmosios komisijos veikla skirta ryšiams tarp skirtingose šalyse gyvenančių lietuvių, verslo atstovų ir organizacijų stiprinti. Antrojoje daugiau dėmesio tenka diasporos bendradarbiavimui su Lietuvos regionais, norinčiųjų grįžti į Lietuvą skatinimui ir garbės ambasadorių paieškai.

Dalyvaudama pasaulio lietuvių lyderių susitikimuose, komisijų narė turi galimybę susipažinti su ilgametę patirtį sukaupusiais bendruomenių atstovais, išgirsti jų sėkmės istorijas ir sužinoti, kokių klaidų nepavyko išvengti. Tokie susitikimai leidžia ne tik mokytis iš kitų, bet ir parsivežti idėjų, kurias būtų galima pritaikyti stiprinant Lietuvos regionų ryšius su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais.

Dalį šios patirties I. Jadzevičienė norėtų pritaikyti ir Zarasuose. Juolab kad šiandien šis kraštas, jos akimis, turi gerokai daugiau galimybių sudominti svetur gyvenančius lietuvius nei prieš porą dešimtmečių.

Zarasai pasikeitė neatpažįstamai

Vaikystėje ir jaunystėje pažintus Zarasus su dabartiniu miestu lyginanti pašnekovė mato didžiulį skirtumą. Anksčiau, pasak jos, ilgesniam laikui atvykus į kraštą neretai pritrūkdavo veiklos. Dabar mieste ir rajone gausu renginių, lankytinų vietų bei galimybių turiningai praleisti laisvalaikį.

Šiuos pokyčius ji neseniai aptarė ir su mama. Abi sutarė, kad dabartiniai Zarasai nuo miesto, kurį prisimena prieš du dešimtmečius, skiriasi kaip diena ir naktis. Jei tuomet būtų buvę tiek veiklos ir traukos vietų, kiek jų yra dabar, vaikystės vasaros, pašnekovės teigimu, būtų kur kas dažniau prabėgusios Zarasuose.

Dar daugiau galimybių Zarasams, jos manymu, galėtų atverti planuojamas laisvalaikio ir sveikatingumo centras. Šis objektas papildytų jau turimą pasiūlą ir padėtų kurti miestą, kuriame ne tik gera apsilankyti, bet ir patogu gyventi.

Būtent tokį pasikeitusį Zarasų kraštą komunikacijos specialistė norėtų parodyti užsienyje gyvenantiems lietuviams. Daugelio jų prisiminimuose gimtieji miestai tebėra tokie, kokius jie paliko prieš dešimt ar dvidešimt metų. Todėl svarbu ne vien pakviesti sugrįžti, bet ir atskleisti, kuo šis kraštas gyvena dabar.

Ambasadorystei neužtenka vien garbės vardo

Galimybę tapti Zarasų krašto garbės ambasadore I. Jadzevičienė vertina tvirtai – ne kaip svarstymą ar malonų pasiūlymą, o kaip atsakomybę, kurią yra pasirengusi prisiimti. Jos nuomone, oficialiame dokumente galima išvardyti žmogui keliamus reikalavimus, tačiau joks aprašas neparodys svarbiausio dalyko – nuoširdaus noro veikti.

„Garbės ambasadorius yra ne tas, kuris ateina imti, o tas, kuris nori duoti, parodyti ir suteikti. Žmogus turi pats norėti šios veiklos, ja domėtis ir ja gyventi“, – sako ji.

Ambasadorystę pašnekovė pirmiausia sieja su gebėjimu pasakoti apie kraštą, atvesti į jį žmonių ir parodyti, kad Zarasuose gera ne tik atostogauti, bet ir gyventi. Tačiau vien vardo garsinimu ši veikla neturėtų apsiriboti. Ne mažiau svarbu megzti ryšius su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis, ieškoti bendrų projektų ir burti su Zarasais susijusius žmones.

Viena pirmųjų jos užduočių būtų padėti skirtingose šalyse surasti daugiau kraštiečių, pasirengusių realiai prisidėti prie Zarasų vardo garsinimo. Svarbu, kad kuriamas ambasadorių tinklas neliktų tik pavardžių sąrašu – kiekvienas jo narys turėtų atsinešti savo idėjų, kontaktų ir noro imtis konkrečių darbų.

Apie Zarasus pasakotų savo pavyzdžiu

Pristatydama kraštą I. Jadzevičienė galėtų tiesiogiai pasitelkti tai, ką geriausiai išmano, – komunikaciją socialiniuose tinkluose. Ten ji yra subūrusi nemažą auditoriją, todėl pasakojimai apie apsilankymus Zarasuose, čia atrastas vietas ir patirtus įspūdžius pasiektų daugybę žmonių.

Pašnekovės manymu, vien raginimo atvykti nepakanka. Kur kas įtaigiau veikia asmeninis pavyzdys: kai žmogus mato, kad kitas nuoširdžiai mėgaujasi buvimu tam tikroje vietoje, jam pačiam kyla noras ją aplankyti. Pirmoji viešnagė gali paskatinti sugrįžti dar kartą, o ilgainiui – galbūt ir apsvarstyti galimybę tame krašte apsigyventi.

Vis dėlto galutinį sprendimą kiekvienas priima pats. Anot I. Jadzevičienės, garbės ambasadorius negali pažadėti, kad jo pasakojimai į Zarasus iš karto pritrauks naujų gyventojų ar gausų turistų srautą. Jis gali sudominti, parodyti galimybes ir padėti žmogui atrasti vietą, apie kurią anksčiau šis galbūt nė nebuvo pagalvojęs.

Tokiam darbui reikėtų skirti nemažai asmeninio laiko, už kurį atlygis nenumatytas. Tačiau būtent čia pašnekovė įžvelgia ambasadorystės prasmę. Pasak jos, ateina gyvenimo etapas, kai norisi ne tik naudotis kitų suteiktomis galimybėmis, bet ir pačiam dalytis sukaupta patirtimi.

„Anksčiau daug gavau iš žmonių, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi. Tačiau ateina laikas, kai nori duoti pats ir nebesvarbu, ar už tai bus atlyginta. Gali skirti savo laiką, padėti kitiems ir jausti moralinį pasitenkinimą“, – mintimis dalijasi pretendentė tapti Zarasų krašto garbės ambasadore.

Aktyvių žmonių negalima užgesinti

Ilgametė veikla skirtingose bendruomenėse I. Jadzevičienei leido pastebėti vieną dažnai pasikartojančią problemą – naujų idėjų kupini žmonės neretai sustabdomi pasakant, kad tokia iniciatyva jau buvo išbandyta ir nepasiteisino.

Jos nuomone, ankstesnė nesėkmė neturėtų tapti priežastimi iš karto atmesti naują pasiūlymą. Prieš metus ar penkerius neįgyvendintas sumanymas, pasikeitus aplinkybėms ir žmonėms, gali sulaukti visai kitokios baigties. Kiekvienas naujas iniciatyvos autorius atsineša kitokią patirtį, savus ryšius, vertybes ir veikimo būdus.

„Aktyvių žmonių negalima užgesinti. Jeigu anksčiau kas nors nepavyko, reikia ne pasakyti „mes jau bandėme“, o sėsti prie bendro stalo ir klausti, kaip žmogus siūlo tai padaryti dabar“, – pabrėžia PLB narė.

Toks atvirumas ypač svarbus bendraujant su diaspora ir į Lietuvą grįžtančiais žmonėmis. Gyvendami kitose šalyse jie sukaupia profesinės, visuomeninės ir kultūrinės patirties, užmezga naujų kontaktų, pamato kitokių veiklos būdų. Jei ši patirtis bus išgirsta, ji gali tapti postūmiu naujiems projektams, o jei žmogus iš karto susidurs su uždarumu, noras prisidėti greitai išblės.

Todėl diasporos, Zarasų rajono savivaldybės ir vietos bendruomenės ryšys turėtų būti grindžiamas ne vien taisyklėmis ar aiškinimu, ko padaryti negalima. Ne mažiau svarbu suteikti aiškios informacijos, būti pasirengus kalbėtis ir drauge ieškoti kelių, kaip vertingą pasiūlymą paversti įgyvendinama iniciatyva.

Svarbu sujungti skirtingas kartas

Dar vienas iššūkis, kurį pašnekovė mato tiek pasaulio lietuvių, tiek vietos bendruomenių veikloje – ryšys tarp skirtingų kartų. Ilgamečiai bendruomenių nariai yra sukaupę daug žinių ir patirties, tačiau jaunesni žmonės bendrauja kitaip, turi kitokių interesų ir nori patys kurti naujas veiklos formas.

Šių grupių nereikėtų palikti veikti atskirai. Vyresni bendruomenių nariai gali padėti žengti pirmuosius žingsnius, pasidalyti ryšiais ir patarti, o jaunimas – pasiūlyti šiuolaikiškų idėjų ir suteikti veiklai naujos energijos. Iššūkis yra rasti juos jungiančią giją, kad bendras darbas nenutrūktų pasikeitus aktyviausiems žmonėms.

Galimybė susitikti su užsienyje gyvenančiais bendraamžiais būtų vertinga ir Zarasų jaunimui. Bendri kultūros, meno, sporto ar lyderystės projektai padėtų užmegzti ilgalaikių pažinčių, pažinti kitų šalių lietuvių gyvenimą ir drąsiau parodyti savo gebėjimus. Tokios kelionės turėtų skatinti ne išvykti visam laikui, o plėsti akiratį, įgyti pasitikėjimo savimi ir sukauptą patirtį parsivežti į savo kraštą.

Ateityje norėtų sugrįžti į Lietuvą

Nors šiandien I. Jadzevičienės namai tebėra Ciuriche, savo ateitį ji mato Lietuvoje. Vilnius žavi aktyviu gyvenimu, tačiau vis labiau traukia vieta, kurioje galima sulėtinti tempą, neskubėti ir pastebėti metų laikų kaitą.

„Čia galiu pajusti, ką reiškia vėjas, ir pamatyti visus keturis metų laikus. Mieste dažnai tik įsėdi į automobilį, išlipi ir vėl skubi, o šiame krašte gali sustoti ir pabūti šioje akimirkoje“, – sako pašnekovė.

Todėl galimybės kada nors apsigyventi Zarasų krašte ji neatmeta. Šią asmeninę svajonę lydi ir platesnė miesto ateities vizija – stipri bendruomenė, prie kurios žmonės norėtų jungtis, bei dar labiau išnaudotos gamtinės ir rekreacinės krašto galimybės. I. Jadzevičienė viliasi, kad ilgainiui Zarasai galėtų siekti kurortinio miesto statuso ir tapti vieta, kuria didžiuotųsi ne tik čia gyvenantieji, bet ir po pasaulį pasklidę kraštiečiai.

„Gyvenantiems užsienyje norėčiau priminti nepamiršti savo šaknų, nes gilus ryšys su jomis padeda nepamesti savęs. O Zarasų krašto žmonėms linkiu ir toliau puoselėti vietą, kurioje gyvena, kad ateities kartos galėtų ja didžiuotis“, – pokalbį baigia pretendentė tapti Zarasų krašto garbės ambasadore.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.