Vasaros žygis – patirtis, kurios neįmanoma aprašyti
Ar yra žodžių, galinčių apibūdinti penkias dienas, kupinas nuotykių, juoko, nuovargio, iššūkių ir draugystės? Tikriausiai ne. Vasaros žygis – tai ne kilometrai, kuriuos nueini ar nuplauki. Tai patirtis, kurią supranta tik tie, kurie ją išgyvena.
Jau ne vienus metus viešoji įstaiga „Žvaigždynai“ organizuoja patyrimines vasaros stovyklas Zarasų rajono jaunuoliams. Šiemet šią idėją įgyvendinti padėjo Zarasų rajono savivaldybės finansavimas, skirtas pagal Vaikų vasaros stovyklų konkursą. Dėl šio finansavimo jaunuoliai penkioms dienoms iškeitė telefonus į kuprines, asfaltą – į miško takus, o įprastą kasdienybę – į tikrą nuotykį.
Pirmąją dieną mūsų laukė 19 kilometrų plaukimas baidarėmis. Buvo visko – ir juoko, ir apsivertimų, ir šlapių drabužių. Taip, skendome... Bet išgyvenome. O svarbiausia – jau pirmą vakarą supratome, kad geriausios istorijos gimsta būtent tada, kai viskas vyksta ne pagal planą.
Antrąją dieną leidomės į beveik 29 kilometrų pėsčiųjų žygį. Kaitri saulė tikrai nelepino, tačiau, vienas kitą padrąsindami, pasiekėme stovyklavietę. Tokiomis akimirkomis supranti, kad kartais didžiausias laimėjimas yra tiesiog nenuleisti rankų.
Trečiąją dieną leidome sau atsikvėpti. Maudynės, žaidimai, pokalbiai, juokas ir ilgi vakarai ant lieptelio – kartais poilsis irgi yra svarbi kelionės dalis.
Ketvirtąją dieną Visagino miškuose leidomės į dviračių žygį. Lietus, griaustinis, siauri miško takai, kalvos, purvas ir adrenalinas. Visi grįžome purvini, pavargę, bet su šypsenomis, kurios išdavė, kad šią dieną dar ilgai prisiminsime.
Paskutinę dieną laukė kelias namo – dar apie 20 kilometrų pėsčiomis. Šį kartą nuovargis jau buvo stipresnis už entuziazmą, todėl dalį kelio teko įveikti automobiliu. Ir tai buvo gera pamoka – kartais stiprybė yra ne tik eiti pirmyn, bet ir mokėti pripažinti savo ribas.
Po tokių penkių dienų lieka ne nuovargis. Lieka prisiminimai: juokas iki ašarų, bendri sprendimai, netikėti iššūkiai, sustiprėjusios draugystės ir supratimas, kad kartu galima įveikti gerokai daugiau, nei atrodė iš pradžių.
Mes tikime, kad tokie žygiai augina. Ne todėl, kad reikia nueiti keliasdešimt kilometrų ar perplaukti upę. Jie augina todėl, kad moko pasitikėti, padėti šalia esančiam, ieškoti sprendimų, susitarti, nepasiduoti ir džiaugtis paprastais dalykais.
Nes kartais didžiausia vasaros laimė yra visai paprasta – su draugais valgyti arbūzą, juoktis iki skaudančio pilvo ir vienu metu šokti nuo lieptelio į ežerą taip, lyg pasaulyje daugiau nieko nereikėtų. Tokios akimirkos ir yra tikrasis vasaros nuotykis.
O mes jau galvojame, kur keliausime kitą kartą.
Viešosios įstaigos „Žvaigždynai“ inf.