Zarasų vardas skamba LRT Metų apdovanojimuose
Metų pradžioje, septintus metus iš eilės, LRT kviečia pagerbti pastaraisiais metais mus labiausiai įkvėpusius žmones, kolektyvus, organizacijas, verslo, mokslo, iniciatyvų organizatorius, inovacijų atstovus, labiausiai prisidėjusius prie Lietuvos augimo ir tobulėjimo. Nominantus siūlo ir atrenka LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, visus metus atidžiai sekusių Lietuvos įvykius. LRT.lt skaitytojai kviečiami balsuoti už 24 nominantus atrinktus aštuoniose nominacijose ir išrikti tuos, kurių pavardės ar pavadinimai turėtų skambėti garsiausiai.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė 2024 metų apdovanojimų renginyje yra sakiusi, kad „LRT Metų apdovanojimai leidžia ne tik apžvelgti besibaigiančius metus, bet ir dar kartą įvertinti tuos, kurie yra aplink mus ir savo ypatinga veikla primena, kad Lietuvą kuriame kiekvienas iš mūsų. Itin smagu, jog pretendentai atspindi visą šalį – nominacijos gali iškeliauti ir į Zarasus, kur atidaryta Saukų galerija, ir į Mažeikius versliems gimnazistams, ir operos aukštumų siekiančiai kretingiškei. LRT Metų apdovanojimų nominantai kiekvienais metais stebina ne tik asmeniniais tikslais ir kūrybiniais sumanymais, bet ir dėmesiu kitam – tiek esantiems greta, tiek su sunkumais susiduriančiam toliau nuo mūsų. Galimybė būti greta tokių nominantų kartu augina ir kiekvieną iš mūsų“.
Jau antrus metus iš eilės Zarasų vardas minimas LRT Metų apdovanojimų renginyje.
2023 metais baigtas įgyvendinti rajono Savivaldybės projektas – XIX a. istorinio, kultūros paveldo pastato rekonstrukcija pritaikant objektą galerijos erdvėms – o jame įkurta didelio dėmesio Lietuvoje susilaukusi Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija. Šis darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. 2023 metais nominacijoje „Metų kultūros reiškinys“ už naują meno erdvę Lietuvos regione buvo nominuota Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija. Iš trijų nominantų šioje nominacijoje nugalėjo Kauno atstovai už tai, kad Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 metais Kauno tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms.
2024 metais rajono Savivaldybė padėjo finansuoti kolekcininko Ramučio Petniūno projektą Stelmužės bažnyčios varpinėje įrengti varpą, kurio dūžiai nuaidėtų kiekvieną vidurdienį. 2024 metų nominacijoje „Metų kraštiečiai“ paminėta Stelmužės dvarvietė Zarasų rajone – už apleistos istorijos prikėlimą ir pastangas sukurti unikalų muziejų, kuris garsintų ir regioną, ir visą Lietuvą. Įsigijęs šimtmečius skaičiuojančią apleistą dvarvietę Stelmužėje, kolekcininkas Ramutis Petniūnas siekia ją paversti traukos objektu sukuriant unikalų muziejų. Pasak jo, mažuose miesteliuose itin trūksta kultūrinių renginių ir erdvių menui. Taigi, šiais metais po daugiau nei 100 metų pertraukos senojoje Stelmužės varpinėje vėl suskambo varpas. Seniausiu Lietuvos ąžuolu, didžiausiu šalyje Lygumų akmeniu ir seniausia medine bažnyčia garsėjantis Stelmužės kaimas pasipuošė daugiau kaip 9 metrų ilgio elnio ragais – skulptoriaus Žilvino Landzbergo darbu „Karūna“, simbolizuojančiu Stelmužės atsinaujinimą. Deja, nugalėti nepavyko – nugalėtoja tapo Pumpėnų bendruomenė Pasvalio rajone už restauruotą vėjo malūną, įrengtą paplūdimį ir kitus didelius darbus mažame miestelyje.
Minėti projektai į nuominuojamųjų sąrašą nebūtų pakliuvę be rajono Savivaldybės finansinės paramos ir palaikymo. Tokį įvertinimą lėmė ir rajono Savivaldybės dėmesys kultūrai – 2008 metais Zarasai tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine; sutvarkyta ir kultūriniams renginiams pritaikyta Zaraso ežero Didžiosios salos infrastruktūra; savivaldybė pagal savivaldybių kultūros indeksą yra viena iš pirmaujančių Lietuvoje; be to, 2028 metais Zarasai jau antrą kartą taps Lietuvos kultūros sostine. „Pagirtinas konkurse dalyvavusių komandų iš septynių šalies savivaldybių ryžtas ir pasirengimas: sutelktos kultūros bendruomenės pastangos, matomas įvairiapusis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkiami vietos kūrėjai, juntama drąsa įvardyti iššūkius ir supratimas, kaip kūrybiškai juos spręsti. Taip pat labai svarbus ir nuoseklus vietos valdžios dėmesys kultūrai ir menui, vietos kūrėjams ir kultūros bendruomenei. Džiugu, kad būsimosiose Lietuvos kultūros sostinėse darniai vystomos skirtingos kultūros ir meno formos, atrandamos ir gaivinamos senosios tradicijos, puoselėjami istorinės atminties ženklai“, – sakė Kultūros ministras S. Kairys.
Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad patekti į nuominuotojų sąrašą LRT Metų apdovanojimuose – tai didelis laimėjimas, garbė, įvertinimas ir paskata tolimesniems darbams. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu bendradarbiauti įgyvendinant projektus, finansiškai juos remti ir sugebėti būti matomais savo darbais ir iniciatyvomis.
Arvydas Veikšra
Zarasų krašto muziejaus direktorius
Nuotr. portalo LRT.lt
