Mokymų naujienos

Lietuvoje gyvena trys didžiųjų arionų rūšys: juodasis ir rudasis – vietinės rūšys – ir nerimą keliantis ispaninis arionas (7–15 cm dydžio). Vienas iš pagrindinių jo skiriamųjų bruožų – ispaninių arionų pėdos kraštas visuomet tokios pačios spalvos ar atspalvio kaip ir kūnas. Arionų šeimos šliužus galima atpažinti pagal juodus akių čiuopikius, kvėpavimo angą, esančią ties mantijos („skydelis“ vietoj kriauklės) priekinės dalies apačia, taip pat pagal tai, kad kūno pabaigoje uodeginė dalis yra nuolaidi, be jokios keteros, ir pagal tai, kad palietus visas šliužas gali susitraukti į gumuliuką ir ilgokai taip išbūti nejudėdamas.

Šliužai dažniausiai aptinkami neprižiūrimose pievose, sodybose, urbanizuotose parkuose, miškuose, drėgnose vietose, dažnai slepiasi mulčiuotoje žemėje, kurioje ilgam išsilaiko drėgmė, kompostinėse, kurios turi landas. Jų dauginimuisi reikalinga drėgmė, pavėsis, slėptuvės, šiluma, augalai.

Greitas dauginimasis – vienas suaugęs šliužas per sezoną gali padėti nuo 300 iki 500 kiaušinėlių, tad jų populiacija auga neįtikėtinu greičiu.

Minta viskuo – daržovėmis, gėlėmis, jaunais medeliais ir net kitais smulkesniais šliužais, taip smarkiai pažeisdami biologinę įvairovę.

Plinta labai greitai – kiaušinėliai ir jaunikliai gali būti pernešami per dirvožemį, sodinukus ar net žmonių avalynę, automobilių ratus.

Neturi natūralių priešų – vietiniai plėšrūnai, tokie kaip ežiai, kurmiai, rupūžės, plėšrūs vabalai, kirmėlės ar laukiniai paukščiai, jų vengia dėl gleivėtumo, šie šliužai yra per dideli, nėra patrauklus ėdalas. Vienintelės šliužų mėgėjos – antys bėgikės.

Pavasaris – geriausias metas. Vos tik atšilus orams, pirmieji šliužai pradeda aktyvuotis iš peržiemojusių kiaušinėlių. Todėl itin svarbu pradėti mažinti populiaciją su jais dar ankstyvą pavasarį, kol jų populiacija nėra pasiekusi kritinės ribos.

Gausos reguliavimo metodai:

• Mechaniniai metodai: gaudyklių statymas ir pastovus rinkimas ryte ir vakare, o po lietaus – bet kuriuos paros metu. Surinkus juos sandariai uždaryti druskos tirpale.
• Cheminiai metodai: moliuskocidų naudojimas, geriausiai pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, kai galimas vientisas paskleidimas visame plote, kurį galima pakartoti per sezoną kelis kartus.
• Aplinkos tvarkymas: pašalinti visas šliužų slėptuves, kurias galite pašalinti.
• Šienavimas: žolės pjovimas reikalingas tam, kad būtų pašalinamos slėptuvės ir sumažėtų mitybinė bazė.

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)  kviečia savivaldybes, juridinius ir fizinius asmenis ruoštis dalyvauti šių metų pabaigoje prasidėsiančiame jungtiniame projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“.

Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Biologinės įvairovės informacinės platformos Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (BĮIP INVA), kad būtų galima stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus. Norėdamas dalyvauti jungtiniame projekte pareiškėjas, teikdamas paraišką ir rengdamas veiksmų planą turės pateikti išrašą iš šio modulio.

Teikiant paraišką kartu turės būti teikiami šie dokumentai: invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planas, parengtas ne anksčiau kaip 2024 m. sausio 1 d. pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašą; žemės valdytojų, kurių teritorijoje numatoma įgyvendinti veiksmų planą, sutikimai įgyvendinti veiksmų planą visą suplanuotą laikotarpį; suderinimas su Saugomų teritorijų direkcija, jei veiksmų plane suplanuota tvarkyti teritorija arba jos dalis patenka į saugomą teritoriją; patvirtinimas, kad bus laikomasi visų reikalavimų, numatytų Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše.

Atkreipiame dėmesį, kad veiksmų planus gali rengti tiek pats pareiškėjas, tiek pasitelktas specialistas.

Finansavimo sąlygose numatyta, kad naikinimo priemonės turės būti vykdomos 4 metus iš eilės, o penktaisiais metais vykdoma stebėsena ir, jei būtina, palaikomieji darbai, numatyti veiksmų plane.

Naikinimo išlaidos bus kompensuojamos pagal fiksuotus įkainius, nustatytus kiekvienai rūšiai. Parama bus skiriama šioms invazinėms rūšims naikinti: Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), Didžioji rykštenė (Solidago gigantea), Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis), Ispaninis arionas (Arion vulgaris).

Ispaninių arionų gausos reguliavimas reikalauja bendrų pastangų – jei naikinsime juos pavieniui, jie ir toliau plis iš kaimyninių teritorijų. Tad kviečiame visus sodininkus, bendruomenes ir gamtos mylėtojus jau dabar pradėti šliužų naikinimą ir raginti tą daryti kaimynus. Tik veikdami kartu galime apsaugoti savo aplinką nuo šių įsibrovėlių!

.Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus informacija parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimus žiniasklaidai