Mokymų naujienos

Tokie ar panašūs nustebusių šilumos vartotojų klausimai kartais pasirodo viešose pokalbiuose ar laiškuose. Nors apie gyventojams aktualių kainų pokyčius komentarų netrūksta, retai paaiškinama, kas už tų skaičių slypi.

Kad šildymo mėnesinę sąskaitą lemia pastate (bute) suvartotas šilumos kiekis (kWh/mėn), padaugintas iš šiluminės energijos vieneto kainos (ct/kWh) – tai jau turbūt visiems žinoma. Į pastatą patekęs šilumos kiekis tiksliai išmatuojamas apskaitos prietaisu, o kiekvieno mėnesio sąskaitos dydį galima pasitikrinti kiekvieno šilumos tiekėjo svetainėje. Pavyzdžiui, štai vidutinis sąskaitų dydis įprasto dydžio Lietuvos butui 2024 m. gruodžio mėnesį, palygintas su kitais mėnesiais:

Akivaizdu, kad didžiulę įtaką šildymo sąskaitos dydžiui turi pats pastatas. Nors šilumos vieneto kaina vienoda, tą patį mėnesį sąskaita pastatų grupėse gali skirtis apie 4 kartus, o atskiruose pastatuose net 6 ar daugiau kartų. Suprantama, kad šiuos skirtumus ir jų pokyčius lemia pastato dydis, techninė būklė, vieta, eksploatavimo kokybė ir kiti faktoriai.

O kas nulemia šilumos vieneto kainą (ct/kWh)? Ar tikrai šiltesniu laikotarpiu ji turi būti lygi nuliui? Šilumos tiekimo įmonė karštą vandenį tiekia nepertraukiamai, visus metus, išskyrus nebent bandymų ar remontų dienas. Šildymui energijos teikiama pagal vartojimo poreikį, kurį nulemia pastatas ir klimatas. Taigi, karštas vanduo kiekviename pastate turi būti prieinamas visus metus, o šildymas Lietuvoje – maždaug 6 mėnesius. Šilumos poreikis svyruoja kiekvieną mėnesį, o atitinkamai kinta ir sąnaudos, kurios būtinos tai šilumai pagaminti. Tai – išlaidos kurui, iš gamintojų pirktai šilumai, elektrai, reagentams ir t.t. Šios sąnaudos priklauso nuo vartotojų suvartoto šilumos kiekio ir vadinamos „kintamosiomis“. Joms apmokėti galutinėje šilumos kainoje nurodyta „kintamųjų sąnaudų dedamoji“ (ct/kWh). Šios sąnaudos proporcingos suvartotam šilumos kiekiui – tai reiškia, kad šiltu laikotarpiu, renovavus pastatą ir pan. jos sumažėja. Tačiau išlaidos kurui ir elektrai – tai toli gražu dar ne visos sąnaudos.

Nepriklausomai nuo kiekvieną mėnesį suvartoto šilumos kiekio visa šilumos tiekimo infrastruktūra turi būti darbinės, „karštos“ būsenos – tai reiškia, ji privalo būti eksploatuojama, remontuojama, aptarnaujama, atnaujinama, saugoma, valoma. Tam perkamos atsarginės dalys, medžiagos ir įrankiai, mokami atlyginimai personalui arba samdomoms įmonėms, apmokamos buhalterinės ir teisinės paslaugos, renkamos įmokos, išieškomos skolos, organizuojami įvairūs mokymai. Be to, reikia mokėti kilnojamo ir nekilnojamo turto, aplinkosaugos, žemės mokesčius, grąžinti bankams paskolas ir palūkanas, mokėti GPM, įmokas Sodrai ir t.t. Prie visų sąnaudų dar pridedamas PVM mokestis, kiekvieną mėnesį keliaujantis į valstybės biudžetą. Šios sąnaudos būtinos viso ūkio darbingumui užtikrinti ir nepriklauso nuo šilumos gamybos apimčių. Jų dydis kiekvieną mėnesį (EUR/mėn.) beveik nesikeičia, todėl jos vadinamos „pastoviosiomis“. Galutinėje šilumos kainoje jas atspindi „pastoviųjų sąnaudų dedamoji“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainų (ct/kWh) struktūrą atskirose savivaldybėse (šilumos tiekimo įmonėse). Štai kai kurios 2025 m. sausio mėnesio šilumos kainos (be PVM):

Pav. VERT skelbiamos šilumos kainos, žr. ČIA

Čia mėlynai pavaizduota pastovioji kainos dedamoji, o žaliai – kintamoji. Kintamųjų sąnaudų dalis atskirose įmonėse skirtinga ir labiausiai priklauso nuo kuro struktūros, įmonės dydžio, eksploatuojamų katilinių skaičiaus ir pan. Pavyzdžiui, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ daugiausiai naudoja dujas, todėl pastovi dedamoji maža, tačiau išlaidos kurui (kintama dedamoji) – didelės. Tuo tarpu biokurą naudojančiose įmonėse mažesnė kintama dedamoji, tačiau didesnė pastovioji – dėl brangesnių įrenginių ir sudėtingesnio jų eksploatavimo.

Šiltomis žiemomis energijos (kWh/mėn.) parduodama mažiau, todėl mažėja jos gamybai sunaudojamo kuro išlaidos, tačiau pastoviosios išlaidos dėl to praktiškai nesumažėja. Pastoviąsias ūkio išlaikymo sąnaudas ir PVM mokestį padalinus mažesniam kWh skaičiui pastovioji dedamoji tik padidėja. Taigi, vertinant kiekvienos įmonės pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų santykį galima prognozuoti, kokią įtaką šilumos kainai turės šilta žiema.

Kartais klausiama – tai gal ir pastatų renovacija kels šilumos kainas? Šio faktoriaus poveikis skiriasi. Jeigu būtų renovuotas didesnis pastatų kiekis ir dėl to būtų galima visam laikui atsisakyti kai kurių katilų ir susijusių įrenginių, sumažinti vamzdynų skerspjūvį ar pan., proporcingai sumažėtų ir pastoviosios sąnaudos. Tuo tarpu šiltas mėnuo ar net visa žiema dar nereiškia, kad katilai ar kiti įrenginiai nebereikalingi. Juk kita žiema gali ir vėl būti šalta, tad būtina rūpintis katilų galingumu ir vamzdynų pralaidumu. O už tai reikia mokėti net ir šiltą žiemą.

LŠTA pranešimas 2025 m. sausio 29 d.